2020 metų kovo 28 d. pirmą kartą susirinko 2020-ais metais išrinkta nauja VLB Taryba. Dėl COVID19 ilgai buvo diskutuota, kokia forma turėtų vykti susirinkimas. Galų gale buvo nuspręsta nerizikuoti tarybos narių sveikata ir daryti susirinkimą per videokonferencija. Nors VLB statutas tokio formato nenumato, visgi Vokietijos valdžiai patvirtinus įstatymą dėl COVID19 pasekmių sušvelninimo (Gesetz zur Abmilderung der Folgen der COVID-19-Pandemie im Zivil-, Insolvenz-  und Strafverfahrensrecht) toks susirinkimo formatas pasidarė leistinas.

Informaciniu technologijų dėka ir su VLB Valdybos nario Sergejaus Šišulino pagalba į posėdį susirinko visi 15 tarybos narių. Buvo išrinktas Tarybos prezidiumas: Martynas Lipšys pirmininkas, Marija Šmitienė pirmininko pavaduotoja, Laima Nader sekretorė.

Šeštadienio konferencijos tikslas buvo susipažinti su videokonferencijos programa, panaikinti techninius nesklandumus ir susitarti dėl tolimesnės darbotvarkės.

Buvo nuspręsta:

– šeštadienį, balandžio 4d., 9:30 val. pratęsti tarybos posėdį

– VLB valdybos, kontrolės komisijos ir garbės teismo rinkimų detales apsvarstyti balandžio 4 d. 

– VLB nariams išsiųsti šaukimą kandidatuoti į VLB valdybą, VLB Garbės Teismą ir kontrolės komisiją

– netvirtinti 2019 metų išlaidų ir neatleisti VLB valdybos nuo atsakomybės iki tol, kol kontrolės komisija galės patikrinti 2019 metų buhalteriją

– pareikalauti visų pranešimų iš anksto, kad Tarybos nariai su jais galėtų susipažinti prieš posėdžio pratesimą.

Kitą savaitę bus pateiktos tolimesnės detalės apie pratęsto Tarybos posėdžio turinį.

VLB Tarybos Prezidiumas

(I dalis, š. m. kovo 27 d.)

 

Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ

 

Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) žurnalui „Informacijos“ pavyko pakalbinti Vokietijoje dirbantį advokatą, VLB Garbės teismo pirmininką MINDAUGĄ JACINEVIČIŲ. Jis mielai sutiko atsakyti į šiuo metu daugeliui žmonių rūpimus teisinius klausimus, susijusius su koronaviruso pandemijos padariniais.

 

Ar darbuotojas, nepaisant viruso plitimo, privalo eiti į darbą, jeigu darbdavys to reikalauja?

Jeigu darbuotojas nepasirodė darbe tik dėl baimės užsikrėsti virusu ir apie tai nepranešė savo darbdaviui, tuomet jam grėstų atleidimas iš darbo. Tačiau jeigu darbuotojui namuose reikia prižiūrėti vaikus iki 12 metų amžiaus, tuomet jis turi teisę likti namuose (berechtigte Arbeitsverweigerung). Be abejo, apie neatvykimą į darbą turi būti nedelsiant pranešta darbdaviui.

Be to, darbuotojas gali nesutikti atvykti į darbo vietą, jeigu darbdavys negali užtikrinti saugių darbo sąlygų, kurios šiuo metu yra BŪTINOS (pvz., saugus atstumas, apsauginės kaukės, pirštinės, dezinfekcijos priemonės ir kt.).

 

Ar darbuotojas tokiu atveju už šį laikotarpį galės reikalauti įprastinio atlyginimo?

Jeigu darbuotojas dėl vaikų priežiūros būtinybės negali atvykti į darbą, tuomet pagal § 616 BGB darbuotojui privaloma mokėti toliau įprastinį atlyginimą (vorübergehende Verhinderung). Tačiau tai galios tik pirmos savaitės metu ir tik tuomet, jeigu darbo sutartyje nėra susitarta kitaip.

 

Kas bus vėliau?

Bent jau šiuo metu Vokietijos įstatymai nenumato ilgesnio darbdavio apmokamo laikotarpio, jeigu darbuotojas dėl vaikų privalo likti namuose. Mano žiniomis, šiuo metu yra rengiamas įstatymo projektas, kuris palengvins tėvelių situaciją ir numatys kompensacijas.

 

Ar darbdavys privalo mokėti toliau atlyginimą, jeigu dėl dabartinės situacijos įmonė negali tęsti savo veiklos?

Taip, iš esmės, privalo, nes darbo nebuvimas yra ne darbuotojo rizikos sferoje, o darbdavio. Todėl tikėtina, kad daugelis darbuotojų bus paprasčiausiai atleisti iš darbo.

 

Kai kurie darbdaviai primygtinai siūlo darbuotojams „imti“ atostogas arba „susirgti“?

Visų pirma, reikia suprasti, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, nepaisant valstybės pagalbos, susiduria su realiais egzistencijos pavojais ir sprendimų reikia ieškoti kartu.

Jeigu Jūs pats susirgote koronavirusu, tuomet, be abejonės, dėl ligos Jums BŪTINA likti namie, izoliuotis, kad neužkrėstumėte bendradarbių. Darbdavys privalo Jums mokėti visą mėnesinį atlyginimą iki 6 savaičių (Entgeltfortzahlung). Jeigu liga tęsis ilgiau, 70 % atlyginimo bus mokamas jau iš sveikatos draudimo kasos (Krankengeld).

Tačiau dėl kitų atvejų, pavyzdžiui, jeigu susirgote ne Jūs pats, o Jūsų vaikas, teisininkų nuomonės skiriasi. Vieni teigia, kad tokiu atveju Jūs galite neiti į darbą tik iki 10 dienų, o jeigu prižiūrite vaiką vienas, tuomet tik iki 20 dienų. Mano nuomone, šie terminai yra per trumpi, ypač pandemijos metu, ir tikiuosi, kad Vokietijos valdžia greituoju būdu priims atitinkamas įstatymų pataisas.

Beje, jeigu Jums sveikatos apsaugos tarnybos yra oficialiai nurodžiusios būti karantine, tuomet pagal § 56 IfSG Jums taip pat priklausys visas atlyginimas, kurį kompensuos valstybė.

 

Ką galėtumėte pasiūlyti Vokietijoje dirbantiems lietuviams tokioje situacijoje?

Lengviausias kelias, aišku, būtų susitarti dėl neapmokamų atostogų, bet tokiu atveju darbuotojas prarastų savo pajamas.

Antra galimybė – susitarti dėl apmokamų atostogų, jeigu jos dar nėra išnaudotos.

Be to, stambesnėse įmonėse yra susitarta dėl taip vadinamos „darbo laiko taupyklės“ (Arbeitszeitkonto), kuomet dirbti viršvalandžiai būtų išlyginami laisvalaikiu būtent šiomis dienomis.

Tačiau tai yra trumpalaikiai sprendimai ir, užsitęsus koronaviruso pandemijai, jie netenkins nei darbdavių, nei darbuotojų poreikių.

Kita alternatyva – darbas nuotoliniu būdu (home office), jeigu darbas nėra fizinio pobūdžio.

Turbūt šiuo metu aktualiausias variantas darbdaviams ir darbuotojams – susitarti dėl laikinos bedarbio pašalpos iš valstybinės kasos (Kurzarbeitergeld). Šia galimybe gali pasinaudoti būtent tos įmonės, kurios dėl koronaviruso yra priverstos bent dalinai nutraukti savo veiklą. Tokiu atveju darbo agentūra darbuotojui kompensuos 60 % atlyginimo (turintiems vaikų – 67 %). Tokiu būdu darbuotojas nepraras savo darbo vietos, o įmonė nepatirs didesnių nuostolių.

 

Daugeliui iškyla klausimas: o kaip yra dėl vaikų darželių, sporto klubų, kurie dėl pandemijos nebeteikia savo paslaugų, bei jų abonementų? Ar žmogus privalo ir toliau mokėti?

99 % atvejų – NE.

 

Šiuo metu kai kuriose Vokietijos žemėse jau yra draudžiama be svarbios priežasties išeiti iš namų ir būriuotis viešosiose vietose. Ar numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė bus didelė?

Turiu vienintelį patarimą ir labai prašau jį išgirsti: LIKITE NAMUOSE! Tik taip galėsime apsaugoti garbaus amžiaus sulaukusius žmones – mūsų kaimynus, bendradarbius, tėvus, senelius! Aš lieku namuose, todėl apie baudas negalvoju.

 

 

Advokato-patarimai-koronaviruso-metu-27.03.2020.pdf

 

Mieli VLB nariai, pranešame Jums, kad dėl koronavirsuo VLB tarybos posėdis kovo 28 dieną, 9:30 val. Hüttenfelde, Romuvos pilies salėje neįvyks taip kaip buvo planuotas. VLB tarybos posėdis, kuriame primą kartą susirinks naujai išrinkti VLB tarybos nariai, įvyks video konferencijos būdu kovo 28 d., 12:30 val.. Šiame posėdyje bus aptariama tolesnė VLB tarybos veiklos dienotvarkė. Sekanti video konferencija, kuriame bus svarstomi dienotvarkės klausimai iš esmės, numatoma 2020 m. balandžio 4 d.

                                                 

Vasaris, 2020

„Informacijos“ – mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.

Mylimas Hiutenfelde,

ačiū, kad globoji Vasario 16-osios gimnaziją ir Renhofo pilį, kurios, pripažinsiu, suteikia Tau išskirtinio žavesio. Kaskart vykdama ten jaučiu širdžiai mielą momentą, tokį namų ilgesio jausmą, kokį išgyveni, kai po ilgos kelionės sugrįžti namo – Vokietijos lietuvių bendruomenėje jaučiuosi kaip šeimoje. Panašu, kad sąvoką „kaip namuose“ galėtų pavartoti ne vienas lietuvis, net Lietuvos aukšto rango pareigūnai, kurie kartkartėmis atvyksta į lietuvių centrą Vokietijoje. Tokio malonaus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir jo delegacijos vizito Hiutenfeldas – Vasario 16-osios gimnazija ir Vokietijos lietuvių bendruomenė – sulaukė ir per Lietuvos gimtadienį.

O gimtadienis buvo išties griausmingas. Trijų dalių šventė atitiko visų amžiaus grupių poreikius, sukūrė terpę mūsų apmąstymams, suteikė kažką naujo. Į gimtadienį atvyko garbūs ministrai, Heseno žemės atstovai, merai, profesoriai, o svarbiausia – lietuviai, be kurių šios žemės – pilies ir gimnazijos – tiesiog nebūtų. Vienas kitam esame pagrindas ir neužgniaužiama stiprybė. Būtent todėl mūsų stiprybė yra mūsų mokytojai – sveikinu dr. Vincą Bartusevičių, gavusį daugiau nei tik pelnytą apdovanojimą.

Ištisus metus švęsime Vasario 16-osios gimnazijos veiklos septyniasdešimtmetį. Pradėjome su trenksmu, su jau nauju įvaizdžiu – gražiomis ir prasmingomis mintimis. Žinoma, negalima sakyti, kad viskas tik gerai, nes juk taip norėtųsi, kad gimnaziją lankytų dar daugiau lietuvių vaikų. Tačiau jausdama gimnazijos bendruomenės jėgą ir nors truputį pažinodama naująją gimnazijos direktorę, pranašauju šiai unikaliai įstaigai tik gerą ateitį, o prie jos sėkmės mes kiekvienas galime prisidėti.

Šiame „Informacijų“ numeryje kaip ir visuomet – daug tautiškumo. Daug lietuvybės. Kaskart labai džiaugiuosi naujais interviu, portretais, atrastais žmonėmis ir jų mintimis. Toks ir šis numeris. Iki šiol nepažinojau ir Miuncheno lietuvės, karininkės kapitonės Gretos, kuri Vasario 16-osios minėjimo metu išsakė tokių minčių, kurios tiesiog įsirėžė į atmintį. Apie tą patį tautiškumą ir kovotojo geną. Šiame žurnalo numeryje Greta pasidalijo savo kalba, o su savo, karininkės, gyvenimo ypatumais kvies susipažinti jau kitame, kovo mėnesio, „Informacijų“ numeryje.

Na, ir baigdama pasakysiu:

– Kaip gerai, kad mes vieni kitus turime – tiesiog mintyse ar rišliame sakinyje, o dar geriau – savo gyvenimuose!

 

Kaip visuomet šiltai –

Evelina

 Šiame numeryje skaitykite:

5-7 psl.

IŠSKIRTINE PROGA – APLODISMENTAI GIMNAZIJOS BENDRUOMENEI

17-18 psl.

STIPRYBĖS  PAGRINDAS  – KOVOTOJO
GENAS

19-21 psl.

MOKYKLĖLĖS ĮKŪRĖJA:
TEATRAS – SAVAITGALIO MOKYKLOS  DOMINANTĖ

22-23 psl.

ŽONGLIRUOJANTI  KALBOMIS  BERLYNE

Skaityti pilną numerį

Pranešimas dėl VLB Statuto pakeitimų

Internetinėje erdvėje pasirodė VLB bendruomenės narius klaidinantys pareiškimai neva VLB taryba 11.01.20 dienos posėdyje priėmė VLB Statuto pakeitimus pažeisdama demokratijos, atvirumo ir skaidrumo principus, esą šis pakeitimų projektas nebuvo niekur viešai skelbtas, o VLB nariams buvo atimta galimybė atvirai diskutuoti ir teikti savo pasiūlymus atsinaujinimo siekiančiai Bendruomenei. Šių kreipimųsi iniciatoriai vadina tai pasikėsinimu į demokratiją ir bando suponuoti nuomonę, kad VLB taryba „tyliai pasislėpusi“ neleistinai pakeitė VLB Statutą.

Mielieji VLB nariai, kaip VLB Garbės teismo pirmininkas, VLB tarybos narys ir VLB Statuto keitimo komisijos narys, tokius kaltinimus vertinu kaip eilinę šmeižto kampanijos dalį VLB tarybos narių atžvilgiu, nepagarbą jų nuosekliam darbui, siekimą pakenkti bendruomenei ir kurti joje nesantaiką melagingais teiginiais. 

Apie VLB Įstatų pakeitimus buvo diskutuojama jau 04.02.17 dienos VLB tarybos posėdyje, kuriame buvo nutarta atnaujinti VLB valdymo struktūrą ir atitinkamai atnaujinti bei patobulinti  VLB Statutą. Posėdžio metu buvo išrinkta ir Statuto pakeitimo komisija, kurios nare buvo ir Jurgita Noreikaitė-Pickel. 19.11.17 dienos VLB tarybos posėdyje Statuto keitimo komisija pristatė naują Statuto projektą ir jį detaliai aptarė ne tik su VLB tarybos nariais, bet ir su į posėdį pakviestais VLB apylinkių valdybos pirmininkais, VLB nariais.  Be to, visi pateikti pasiūlymai dėl Statuto pakeitimo buvo svarstomi ir 10.03.18 dienos viešame VLB tarybos posėdyje. 

Po diskusijų buvo nutarta pateiktus pasiūlymus suformuluoti į teisinę kalbą ir susirinkti balsavimui dėl naujų Statuto pakeitimų, tačiau keli planuoti VLB tarybos posėdžiai neįvyko, nes nesusirinko reikiamas VLB tarybos narių skaičius. VLB Statuto pakeitimui yra būtina 2/3 visų VLB tarybos narių dauguma. Posėdis, į kurį susirinko 12 VLB tarybos narių ir buvo galutinai priimti Statuto pakeitimai, įvyko tik 11.01.20 dieną. Priimant sprendimus buvo atsižvelgta į visus tiek VLB tarybos bei valdybos narių, tiek į diskusijose dalyvavusių VLB narių pasiūlymus.

Įdomu tai, kad asmenys (D. Schulz, J. Noreikaitė-Pickel, M. Luinys), abejojantys Statuto keitimo „demokratiškumu“, šiose diskusijose patys aktyviai dalyvavo ir teikė savo pasiūlymus. Todėl šių asmenų pasisakymai, neva jie nieko nežinoję apie planuojamus Statuto pakeitimus, yra absoliučiai nesuprantami. Galbūt VLB Statuto pakeitimo projektas neatitinka jų lūkesčių ar pasiūlymų, tačiau savo asmeninę nuomonę laikyti viršesne už visus VLB narius atstovaujančių VLB tarybos nuomonę yra nekorektiška ir nepriimtina.

Naujajame Statuto projekte numatyti šie pakeitimai:

  • §1. Naujo statuto 1 straipsnyje yra aiškiau apibrėžta, kokiais atvejais VLB valdybos nariai turi teisę prašyti padengti jų būtinas išlaidas, susijusias su jų veikla valdyboje, ir kokiu būdu VLB valdybos nariams gali būti skiriama taip vadinama „Ehrenamtspauschale“ pgl. § 3 Nr. 26a EstG. Be to, Statuto 1 straipsnyje kaip vienas iš VLB tikslų yra įvardinamas ir sporto rėmimas.
  • §4. VLB nariais pagal naują Statuto variantą ir toliau galės tapti visi Vokietijoje gyvenantys lietuviai, iš Lietuvos kilę asmenys bei jų šeimų nariai. Tačiau kiekvieno naujo nario priėmimo klausimą spręs nebe VLB apylinkių valdybos, o VLB centro valdyba. Šio pakeitimo tikslas – efektyvesnis ir patikimesnis bendruomenės narių duomenų bazės valdymas. Paraiškos dėl narystės galės būti ir toliau teikiamos tiek VLB apylinkių valdyboms, tiek centrinei VLB valdybai. 
  • §5. Naujas Statuto variantas numato, kad VLB narystė (kaip ir ankščiau) gali nutrūkti VLB nario mirties atveju, narystės nutraukimo ar pašalinimo būdu. Tačiau (skirtingai nei ankščiau) VLB nutrukus narystę paties nario iniciatyva narystė baigiasi ne kalendorinių metų paskutinę dieną, einamojo mėnesio gale. Pareiškimas dėl narystės nutraukimo turės būti įteiktas VLB valdybai. 
  • §8. Naujame Statuto projekte yra paaiškinama, kad VLB apylinkių oficialus pavadinimas yra „Ortsgruppe“, kurios buvo ir yra atskaitingos VLB centrinei valdybai ir neturi atskiro juridinio statuso. Be to, yra numatyta, kad kuriant naują VLB apylinkę, galutinė sprendimo teisė atiteks VLB valdybai. Tokiu būdu norima išvengti bereikalingų ginčų, kas yra vietovė ir kiek joje apylinkių gali būti.
  • §15. Naujame Statuto projekte buvo išbrauktas teiginys, kad apylinkių valdybos rūpinasi ir į bėdą patekusiais tautiečiais, kadangi to apylinkių valdybos tiesiog neįstengtų fiziškai padaryti. 
  • §18. Naujasis Statuto projektas numato, kad VLB apylinkių valdybas bus galima rinkti 1-3 metų kadencijai, priklausomai nuo apylinkių narių susirinkimų sprendimo. Ankščiau apylinkių valdybos buvo renkamos tik vienerių metų kadencijai. VLB tarybos nuomone VLB apylinkių valdybos ne visada yra pajėgios per vienerių metų laikotarpį įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ar projektus. 
  • §30. Šis straipsnis supaprastina VLB tarybos priimamų sprendimų tvarką. Sprendimus bus galima priimti ir tekstine e-mail forma, ko pasėkoje VLB tarybai nebeliks būtinybės dėl kiekvieno sprendimo vykti į Hüttenfeldą iš skirtingų Vokietijos vietų. Tuo pačiu sumažės ir VLB išlaidos, skirtos tokių kelionių apmokėjimui. Tačiau tokia sprendimų priėmimo tvarka galios tik tiems sprendimams, kuriems užteks ir paprastos tarybos balsų daugumos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Statuto pakeitimui arba jau priimtų sprendimų atšaukimui, kuriems yra reikalinga 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma, galės būti priimami tik tarybos susirinkimuose. § 30 sugriežtina ir sprendimų priėmimo tvarką dėl VLB nekilnojamojo turto disponavimo. Vietoj iki šiol galiojusios 2/3 daugumos, naujajame Statuto projekte numatytas mažiausiai 12 tarybos narių pritarimas.
  • §43. Naujas Statuto straipsnis numato, kad VLB valdyba bus renkama ne vienerių, o trejų metų kadencijai. Esant vienodam balsų skaičiui renkant narius į atitinkamus VLB valdymo organus, pirmenybė bus teikiama ne kandidatui, kuris pagal amžių yra vyresnis, o tam asmeniui, kurio narystė VLB yra senesnė.

Kiti, čia neaptarti, pakeitimai yra neesminiai, daugiau kosmetinio pobūdžio, jais siekiant užkirsti kelią įvairiems neaiškumams. Pvz., VLB Statuto 31 straipsnyje nėra įvardinta, kas konkrečiai gali pareikšti VLB valdybai nepasitikėjimą. Naujas statuto variantas patikslina, kad nepasitikėjimą gali pareikšti VLB tarybos dauguma. 

Šie VLB Statuto pakeitimai dar nėra įsiteisėję ir bus paviešinti, kai jie bus užregistruoti Darmstadto teisme.

Pagarbiai

Mindaugas Jacinevičius

VLB Garbės teismo pirmininkas
VLB tarybos narys

Kuomet melas ir šmeižtas tampa virusu…

Gerbiami Vokietijos lietuvių bendruomenės nariai,

turbūt ir Jums nepraslydo pro akis paskutiniuoju metu itin suintensyvėję pareiškimai internetinėje erdvėje, kuriais bandoma kryptingai apšmeižti, kompromituoti ir apkaltinti VLB valdybos ir kitų VLB bei PLB organų narius. Jeigu šias akcijas prieš rinkimus į VLB tarybą buvo galima vertinti kaip „juodųjų“ rinkiminių technologijų apraiškas, tai ir po įvykusių rinkimų vis dar tebesitęsiantis šiukšlių pylimo srautas jau peržengia visas padorumo ir sveiko proto ribas.

Pagrindiniai šio nesiliaujančio VLB puolimo ir kiršinimo kampanijos iniciatoriai yra Darius Schulz ir Jurgita Noreikaitė-Pickel (dar žinomi kaip “reporteriai Vokietijoje”). Šie asmenys kreipėsi į įvairias Lietuvos ir Vokietijos vyriausybines institucijas bei konkrečius politikus su VLB ir Vasario 16-osios gimnaziją šmeižiančiais laiškais, kuriuose buvo pateikti iškraipyti faktai, NIEKUO nepagrįsti įtarinėjimai ir kaltinimai, raginimai ignoruoti VLB ir Vasario 16-osios gimnazijos organizuojamą Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją.

Šių laiškų autoriai kryptingai bando pakenkti sėdami nepasitikėjimą VLB bei Vasario 16-osios gimnazijos valdymo organais, kurdami vis naujas sąmokslo teorijas, skleisdami tikrovės neatitinkančią informaciją, menkindami visos bendruomenės reputaciją.

Kaip daugeliui jau yra žinoma, VLB valdyba nuo 2016 m. atlieka išsamų tyrimą, kuris yra susijęs su buvusio VLB valdybos pirmininko padarytais finansiniais nusižengimais 2003 – 2016 metų laikotarpiu. Bendra žala, padaryta Vokietijos lietuvių bendruomenei, siekia keliasdešimt tūkstančių eurų. Nors šie nusižengimai padaryti tik vieno asmens būtent jo vadovavimo laikotarpiu, teisinė ir mokestinė atsakomybė už tai pagal įstatymą tenka visai VLB.

Kad ši problema būtų išspręsta skaidriai ir teisiškai nepriekaištingai bei mokesčių inspekcijai būtų iš naujo pateiktos naujos deklaracijos už paskutinius 13 metų, mes kreipėmės į teisininkus ir mokesčių patarėjus, kurie šią bylą kuruoja iki dabar. Pats tyrimas yra apsunkintas tuo, jog asmuo, padaręs begalę nusižengimų, su mūsų organizacija nebendradarbiauja ir pasisavintų lėšų aplinkybes kruopščiai bando nuslėpti iki šiol. Todėl kiekviena sąskaita, kiekvienas buhalterinis dokumentas, išduotas šio asmens valdymo laikotarpiu, privalo būti nuodugniai patikrintas iš naujo, kreipiantis į įvairias institucijas. Tai pareikalavo itin daug laiko, darbo ir piniginių resursų.

Be to, Darmstadto miesto prokuratūroje jau dvejus metus yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio VLB vadovo baudžiamosios atsakomybės. Su Darmstadto miesto prokuratūra ir tyrimą atliekančiu pareigūnu yra bendradarbiaujama ir palaikomas nuolatinis ryšis.

VLB valdyba ir taryba dėl teisinių ir strateginių priežasčių kol kas negali viešinti tam tikrų aplinkybių, kol galutinai nėra baigtas įrodymų rinkimas bei sutvarkyta visa dokumentacija ir finansinės apyskaitos. Taip mums patarė ir mūsų nusamdyti teisininkai. Visi VLB valdybos veiksmai yra atliekami su VLB tarybos pritarimu, kurios 15 narių tiesiogiai renka visi VLB nariai.

Deja, kai kuriems pavieniams asmenims, jau nebesantiems VLB valdymo struktūrose, atrodo, jog VLB valdyba tyčia vilkinanti procesą. Šie asmenys nuolat reiškia savo asmeninį pasipiktinimą, grubiai įžeidinėdami ir pateikdami įtarinėjimus VLB valdybos ir tarybos nariams, kad neva kažkas yra slepiama, viešindami konfidencialius VLB dokumentus ir teigiant neva reprezentuojantys „visų pasaulio lietuvių“ nuomonę.

Pats turimų tarpinių rezultatų viešinimas mums ypač apsunkintų civilinę bylą prieš finansiniais nusižengimais įtariamą asmenį bei keltų pavojų numatytiems tolesniems teisiniams  veiksmams. Jau keletą metų mūsų tikslas yra vienas: grįžtamąja tvarka sutvarkyti mokestinę apyskaitą nuo 2003 metų ir išsireikalauti iš asmens, dėl kurio VLB patyrė finansinių nuostolių, pilną kompensaciją. Viešinimas atneštų naudą tik pačiam kaltinamam asmeniui, suteikdamas jam informaciją apie turimus įkalčius.

Be to, po tokio viešinimo daugelis Vokietijoje gyvenančių lietuvių dėl laiko stokos galbūt net ir nesigilintų į tai, koks konkretus asmuo ir kokiu konkrečiu metu buvo neteisėtai pasisavinęs lėšas ir galbūt numotų į viską ranka, teigdami, kad „visi ten vagys…“. Būtent tokio efekto ir siekia dabartinių šmeižto kampanijų iniciatoriai, kurie, tikėtina, pirmieji kabinsis sau herojų medalius, kai po kelių mėnesių tyrimo rezultatus iš tikrųjų jau bus galima viešinti.

Norime atsakingai pažymėti, kad VLB valdyba bei taryba taip pat yra nepatenkinti tokia ilga tyrimo trukme, tačiau buvo vieningai nuspręsta elgtis pagal įstatymus, teisiškai tiksliai: kruopščiai išanalizuoti bei įvertinti kiekvieną buhalterinį dokumentą ar finansinį veiksmą buvusios VLB valdybos pirmininko atliktą iki 2016 metų ir surinkti VISUS įmanomus įrodymus.

Šiuo metu mūsų auditorius gydosi po sunkios širdies operacijos ir kol kas yra nepajėgus tęsti šio tyrimo. Nuoširdžiai linkime jam kuo greičiau atgauti jėgas, pasveikti ir grįžti prie savo darbų.  O tiems, kurie leido sau suabejoti net ta aplinkybe (!), kad pagrindinis VLB tyrimo auditorius turi rimtų problemų su sveikata ir net šioje situacijoje bandyti ieškoti to, ko nepametę,  norėtume geranoriškai patarti perkrauti savo moralinių ir dorovinių vertybių skalę ir…būti sveikiems.

Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad šiais nesibaigiančiais, nuolatiniais šmeižto pliūpsniais yra tiesiogiai juodinamas ir Vasario 16-sios gimnazijos vardas, menkinama šios garbingos mokymo įstaigos reputacija bei daroma tiesioginė žala jos finansavimui. Primename, kad Vasario 16-osios gimnazija buvo įkurta būtent Vokietijos Lietuvių bendruomenės ir yra finansuojama tiek VLB, tiek LR ŠMSM lėšomis. Vasario 16-osios gimnazija nuolat siekia pritraukti čia mokytis daugiau lietuvių moksleivių. Tačiau pastebėta, kad dėl nepagrįstai skleidžiamų kaltinimų bei šmeižto ir būsimų moksleivių tėvus dažnai apninka įvairios abejonės dėl gimnazijos.

Ar toks elgesys iš minėtų asmenų pusės buvo susijęs su naujais rinkimais į VLB tarybą, ar šios šmeižto akcijos buvo vykdomos tiesiog siekiant išardyti pačią bendruomenę ir įkurti alternatyvią organizaciją, sunku pasakyti. Faktas yra tai, kad neseniai įvykę rinkimai parodė, kad aktyvūs VLB nariai pasitiki dabartine valdyba ir pozityviai įvertino jos paskutiniųjų trejų metų darbus. Faktas yra ir tai, kad minėtų asmenų nuolatinės provokacijos, kaltinimai ir šmeižtas atnešė didelę žalą bendruomenės bei gimnazijos reputacijai.

Ilgą laiką į asmeninius įžeidinėjimus ir šmeižtą VLB Valdyba nekreipė dėmesio ir „žodžio laisvės“ doktrina buvo interpretuojama ypač plačiai. Prioritetas buvo skiriamas konkretiems darbams, o ne įžeidžiančių pasisakymų „medžioklei“. Tačiau žodžio laisvė nesuteikia teisės kelti nesantaiką bendruomenės tarpe bei nepaisyti elementarios pagarbos kitų atžvilgiu. Kuomet šie asmenys viešumoje tuos pačius VLB valdybos ir tarybos narius, kurie išsiaiškino visą nusižengimų mastą, ima kaltinti, kad neva jie slepią šiuos nusižengimus ir yra patys „vagys“, visos tolerantiškumo ribos jau yra peržengiamos. VLB valdyba kartu su Vasario 16-osios gimnazija bus tiesiog priverstos imtis teisinių priemonių, kad šios šmeižto akcijos ateityje nepasikartotų.

Šiuo laišku mes negalime reaguoti į visus absurdiškus kaltinimus ar sąmokslo teorijas, nes tuo pačiu ir patys atrodytume absurdiškai. Kiekvienas VLB narys turi teisę klausti ir gauti atsakymus iš VLB valdybos viešo VLB tarybos susirinkimo metu, kuris įvyks kovo 28 dieną Hüttenfeldo Rennhof pilies salėje.

Gerbiami Vokietijos lietuviai, neleiskime, kad sovietinius laikus primenanti propaganda įtakotų Jūsų nuomonę apie VLB realijas ir būkime neabejingi akivaizdiems bandymams sukiršinti mūsų vienybę ir skaldyti mūsų bendruomenę – juk Vokietijos lietuvių bendruomenė ne veltui yra minima kaip viena iš aktyviausių visame Pasaulio lietuvių bendruomenių kontekste. Lietuviai, kurie pasirinko savo ateitį susieti su Vokietija, visuomet pasižymėjo savo drąsa, atsparumu propagandai ir vakarietiškomis vertybėmis paremtu sąmoningumu. Neleiskime, kad necenzūrinė leksika ir asmeniškumais paremtas šmeižtas pradėtų dominuoti mūsų tarpusavio bendravime.

Išlikime vieningi ir gerbkime vienas kitą!

Pagarbiai

Alfred Hermann
Vokietijos Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkas

Martin Lipschis
Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorijos pirmininkas

Rasa Weiß
Vasario 16-osios gimnazijos direktorė

2020.02.09_Viesas kreipimasis i VLB narius

Mieli rinkėjai,

VLB vardu norime padėkoti už Jūsų aktyvų dalyvavimą rinkimuose. Nepaprastai džiaugiamės, kad dabartinės VLB valdybos nariai Alfred Hermann, Petras Breimelis ir Sandra Petraškaitė-Pabst susilaukė Jūsų daugumos palaikymo ir buvo išrinkti į naują VLB Tarybą.

Dėkojame Jums už pasitikėjimą, kuris mus dar labiau motyvuoja bei įpareigoja atsakingai ir konstruktyviai spręsti iškylančius iššūkius, kurti ir stiprinti bendruomeninį solidarumą, nepasiduoti priešiškumą provokuojantiems puolimams.

Tuo pačiu tai priimame ir kaip ženklą, kad dauguma Jūsų pritaria ir remia VLB valdybos idėjų tęstinumą, pertvarkant ir reformuojant VLB; vertina toliaregiškumą, racionalumą ir demokratiškumą, priimant būtinus sprendimus dėl VLB vizijos atnaujinimo.

Jūsų VLB valdyba