Kultūros darbams Vokietijoje suteikti tam tikrus rėmus, jiems skatinti bei juos derinti 1981 m. kovo 7 d. buvo įkurtas Lietuvių kultūros institutas. Pradžioje buvo užsibrėžta:
- dėti pastangas, kad būtų išlaikytas ir išsaugotas nuo pražūties lietuvių kultūros palikimas Vokietijoje, kad nepranyktų be žinios pėdsakai, jog gyventa lietuvių Vokietijoje;
- skatinti ir remti kultūros iniciatyvą;
- sudaryti, palaikyti ir plėsti ryšius su atitinkamomis vokiečių įstaigomis ir asmenimis;
- palaikyti ryšius su Lietuvos kultūros darbuotojais.
Gedime LKI įkūrėjo ir ilgamečio vadovo a.a. dr. Vinco Bartusevičiaus (1939-2020)
www.litauischeskulturinstitut.de
LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTAS
LITAUISCHES KULTURINSTITUT
SCHLOSS RENNHOF * LORSCHER STR. 1
D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD
Tel.: 06256-859 818 * 06571-46 29 * faksas: 06571-286 44
El. paštas: info@LitauischesKulturinstitut.de
www.LitauischesKulturinstitut.de
LKI vadovė: dr. Sandra Petraškaitė-Pabst
LKI vadovės pavaduotoja: Irma Petraitytė-Lukšienė
LKI iždininkė: Marija Dambriūnas-Schmidt
_________________________________________________________________________
LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO BIBLIOTEKA
Per 15 000 sukataloguotų LKI bibliotekos knygų iškeliavo į Berlyną .
2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvių kultūros instituto ir Valstybinės Berlyno bibliotekos (Staatsbibliothek zu Berlin, Preußischer Kulturbesitz) atstovai pasirašė susitarimą dėl LKI bibliotekos perdavimo-perėmimo, o gruodžio 15 d. knygos jau stovėjo joms skirtose lentynose Berlyno bibliotekoje.
Knygas sutikusi perimti Valstybinė Berlyno biblioteka įjungs jas į savo fondus bei padarys ir toliau prieinamas visiems suinteresuotiems asmenims. Valstybinė biblioteka, viena solidžiausių ir didžiausių bibliotekų Vokietijoje, jau iki šiol turėjusi nemažą lituanistikos rinkinį, ateityje turės bene skaitlingiausią lietuviškų knygų rinkinį visoje Vokietijoje ir gal net Vakarų Europoje. Planingai stiprinti bei plėsti lietuviškų knygų kaupimą ir ateityje, ji yra užsitikrinusi finansinį užnugarį. Naudinga biblioteka bus ir Berlyno gausiose įvairiose aukštosiose mokyklose studijuojantiems, Humboldtų universiteto Filosofijos fakultete naujai įkurtai lietuvių kalbos docentūrai bei Berlyno lietuviams.
Vartotojams praktiškai nesikeičia niekas. Ir toliau kiekvienas, nuėjęs į savo artimiausią viešąją biblioteką ir užpildęs skolintojo kortelę (Fernleihe), už poros dienų galės savo rankose turėti norimą knygą.
Atiduoti knygas Berlyno bibliotekai vertė įžvalga, kad ilgainiui ją tokią, kokia ji yra, Hiutenfelde tik visuomeniniais pagrindais dirbančiųjų pastangomis išlaikyti neįstengsime. Ilgalaikė patirtis taip pat rodo, kad dauguma įvairios rūšies išeivių rinkinių su laiku sunyko, nes nebeliko kam jais rūpintis. Panašaus likimo būtų sulaukus ir LKI biblioteka. Todėl esame įsitikinę, kad tai buvo pati geriausia išeitis, kokią šiuo metu buvo galima rasti, kad knygos būtų ir ateityje profesionaliai prižiūrimos, tvarkomos ir ilgalaikiai išsaugojamos, tas turtas neprapultų, kuris buvo sukauptas keleto entuziastų ir jų pagalbininkų pastangomis..
_________________________________________________________________________
LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO ARCHYVAS
Dėti pastangas, kad būtų išlaikytas ir išsaugotas nuo pražūties lietuvių kultūros palikimas Vokietijoje, kad nepranyktų be žinios pėdsakai, jog gyventa lietuvių Vokietijoje – tai vienas LKI archyvo uždavinių.
Lietuvių kultūros instituto archyvo medžiagą galima suskirstyti į tris skirtingas dalis.
1. Antrojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių, gyvenusių Vokietijoje, archyvinis palikimas.
a) Vokietijos Lietuvių Bendruomenės bylos (nuo 1950 metų), lietuvių organizacijų ir privačiu asmenų dokumentai. Iš viso 270 archyvinių dėžių. Jose yra:
• Vokietijos LB valdybos susirašinėjimas įvairiais reikalais su vokiečių ir lietuvių įstaigomis, bendruomenės apylinkėmis ir privačiais asmenimis;
• dokumentai apie VLB valdybos veiklą (per 550 posėdžių protokolų) ir kultūros dienas, minėjimus, suvažiavimus, kitus įvairius renginius, leidinius, Vasario 16-osios gimnazijos išlaikymą, pastatų statybą;
• dokumentai apie kitų centrinių Bendruomenės organų sudėtį ir veiklą (VLB Tarybos, Garbės teismo, Kontrolės komisijos, Tarybos rinkimų komisijos, Valdybos kraštų įgaliotinių);
• dokumentai apie apylinkes, jų veiklą, narių skaičių, valdybų sudėtį; savo archyvus yra deponavusios ir keliolika užsidariusių ar veikiančių LB apylinkių;
• dokumentai apie lituanistines mokyklas, jų vedėjus, mokinius ir darbus;
• dokumentai apie Vokietijoje veikusias lietuvių organizacijas: VLJ Sekciją, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungą, Lietuvos Raudonąjį Kryžių, Studentų ateitininkų sąjungą, Lietuvių moterų federacijos klubus, Kultūros draugiją, Kunigų vienybę, VLIKą (7) ir kt.;
• privačių asmenų palikimas: VLIKo narių dr. Petro Karvelio (12), Tomo Šidiškio (4), Juozo Bataičio (6) ir Jono Norkaičio, sen., buvusių VLB pirmininkų Jono K. Valiūno ir Armino Lipšio, istoriko Artūro Hermano, prof. Antano Rukšos (10), meno istoriko dr. Povilo Reklaičio (didžioji dalis jo palikimo yra perduota Herderio institutui Marburge), liaudies meistro Stasio Motuzo, buvusio Lietuvos vidaus reikalų ministro Kazimiero Olekos (1880–1971) asmeninis palikimas su jo atsiminimų rankraščiu, visuomenės veikėjų Stepo Povilavičiaus-Vykinto, Simo Miglino ir Justino Lukošiaus, chorvedžio Motiejaus Budriūno, Jono Vėgėlės daugelis dėžučių su laikraščių iškarpomis ir kt.;
• Vokietijos LB valdybos nuo 1951 m. leidžiamos Informacijos, iki šiol per 550 numerių su 10 000 DINA4 dydžio spaudos puslapių yra ypatingas šaltinis, kuris atspindi visą organizuotų Vokietijos lietuvių veiklą per 60 metų;
• LKI archyvas turi platų 1945–1950 m. Europos DP stovyklose leistų leidinių rinkinį: dieninių žinių biuletenių, sienos laikraščių, stovyklos leidinių, literatūros, pedagogikos žurnalų, Tremtinių Bendruomenės komiteto informacijų ir kt.
b) Vokietijos Lietuvių katalikų sielovados archyvas, kurio didžiąją dalį sudaro ilgamečio Sielovados direktoriaus tėv. Alfonso Bernatonio archyvas, jo įpėdinių direktorių ir Europos lietuvių katalikų vyskupų archyvai (per 250 archyvinių dėžučių). Archyve yra:
• Tėv. Alfonso Bernatonio archyvas. Čia yra saugomas gausus įstaigos susirašinėjimas, pastoraciniai raštai, lietuvių kunigų išrašyti gimimo, krikšto, sutuoktuvių metrikų nuorašai, žinios apie parapijas, kunigus, jų veiklą, religinę spaudą, karitatyvinę šalpą;
• Sielovados direktorių prel. dr. Jono Avižos, tėv. Konstantino Gulbino ir prel. Antano Bungos archyvai;
• lietuvių kunigų: Broniaus Liubino, dr. Jono Petraičio, Vaclovo Šarkos, Viktoro Kaleckio ir kt. palikimai;
• Vokietijos lietuvių katalikų centro Bad Wörishofene archyvas (vysk. dr. Prano Brazio, prel. Petro Celiešiaus);
• antrojo ir paskutiniojo Europos lietuvių vyskupo dr. Antano Deksnio archyvas.
Reikėtų pažymėti, kad LKI archyvui pavyko išsaugoti beveik visą Lietuvių katalikų bažnyčios archyvinę medžiagą, tuo tarpu Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios neturima archyve beveik jokios medžiagos (8 archyvinės dėžutės). Ji yra išsklaidyta privačių asmenų rankose. Jos turi kun. Martyno Klumbio našlė Bensheime ir į archyvą jos nenori atiduoti. Baliulių šeimos turėti dokumentai perduoti saugoti Vilniaus ev. liuteronų bažnyčiai.
2. Dr. Alberto Geručio archyvas. Jį sudaro 200 dėžučių. Jame yra:
a) Dr. Alberto Geručio privataus archyvo dalis. (Likusi dr. A. Geručio palikimo dalis su Lietuvos diplomatijos archyvine medžiaga saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.)
b) Nevienareikšmiškai vertinamo Lietuvos diplomato Juozo Gabrio-Paršaičio archyvo dalis. Gabrys Pirmojo pasaulinio karo metu užsienyje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje, aktyviai veikė. Archyve yra įdomios medžiagos apie tuometines pastangas, žygius užsienyje atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Archyve rastos ir likusios jo atsi-minimų dalys, kurios 2007 m. Lietuvių išeivijos instituto buvo išleistos.
[Dr. Alberto Geručio ir Juozo Gabrio-Paršaičio LKI archyve buvę dokumentai – 204 dėžutės su 74 234 lapais – 2012 m. perduoti saugoti Vilniaus universiteto bibliotekai.]
3. Muziejiniai elementai. LKI muziejus dar yra kūrimosi stadijoje. Jo fondai nedideli. Turima kai kurių Lietuvos pasiuntinybės ir konsulatų reikmenų, iškabų, uniformų; menininkų, po karo gyvenusių Vokietijoje, tapybos ir grafikos paveikslų rinkinį; liaudies meistrų drožinių tautinių juostų, lėlių, įvairios tautinės atributikos, parodų vienetų, foto nuotraukų.
Lietuvių kultūros instituto archyvas neturėjo ir neturi nuolatinio apmokamo darbuotojo, todėl jo fondai dar galutinai nėra sutvarkyti. Jis prižiūrimas Vinco ir Onos Bartusevičių, kurie tvarko ir archyvą pasiekusią naują medžiagą.
Steigiant archyvą, buvo stengiamasi įvairiose vietose išskaidytą medžiagą sukaupti ir išsaugoti nuo pražūties. Laimei, atsirado pensininkas archyvaras Liudas Kairys, kuris išėmė bylas iš dėžių, jas kruopščiai sutvarkė, įdėjo į archyvines dėžutes ir sužymėjo jų turinį viršeliuose. Todėl šiuo metu visa medžiaga yra sutvarkyta ir stovi lentynose, tačiau trūksta smulkesnių dokumentų aprašų.
v.b.
*************************************************************************************************
Labai dažnai išeivijoje matome, jog išmėtomos vertingos ir nesugrąžinamas palikimas, išdraskomos bibliotekos, sistemingai nesirūpinama nei bendruomenės apylinkių, nei organizacijų archyvais. Ką bekalbėti apie šiaip sau žmonių palikimą. O kiekvienas palieka bent šį tą, kas verta būtų išsaugoti ateičiai. Todėl primename:
LKI priima saugoti lietuviškų organizacijų, bendruomenės apylinkių ir privačių žmonių archyvus. Reikalui esant, galima juos atsiimti. Kas turite ateičiai saugotinos medžiagos, kreipkitės į Lietuvių kultūros institutą.
_________________________________________________________________________
LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO SUVAŽIAVIMAI
LKI suvažiavimai su moksline programa vyksta kasmet nuo 1981 metų. 2014 m. vyko 34-asis. Nuolatinių dalyvių vidutiniškai būna per 60. Atskirose programos dalyse dalyvauja iki 150 dalyvių. Suvažiavimai atviri visiems.
_________________________________________________________________________
LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO LEIDINIAI
Per trisdešimt metų išleista:
1. Devyni LKI leidinių serijos sąsiuviniai.
2. Dvidešimt penki LKI suvažiavimo darbų leidiniai: SUVAŽIAVIMO DARBAI * JAHRESTAGUNG. Paskaitų tekstai spausdinami lietuvių ar vokiečių kalbomis. (Smulkų leidinių sąrašą su jų turiniu žr. www.litauischeskulturinstitut.de puslapiuose.) Skaityti internete:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=34786
3. Nuo 2003 m. (Nr.11) LKI prisideda prie ANNABERGER LITAUISCHE ANNALEN, metraščio apie Lietuvą ir vokiečių-lietuvių santykius, leidimo.
4. Devyni LKI APLINKRAŠČIAI su žiniomis apie instituto veiklą.
_________________________________________________________________________
AKTUALIOS NUORODOS