1944-1949 m. Artėjant karo frontui iš Rytų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų, gelbėdamiesi nuo sovietų, spontaniškai traukėsi į Vakarus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje daugiau kaip 65 000 lietuvių pasitraukus į Vakarų Vokietiją, čia pradedama vystyti plati kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos mokyklos, net Pabaltiečių universitetas. 1948-aisiais Vokietijoje veikė 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos!
1946 m. Hanau stovykloje susirinkę demokratiškai išrinkti tremtinių atstovai (nuo kiekvieno tūkstančio po vieną) priėmė Lietuvių Tremtinių Bendruomenės Statutą ir išrinko Vyriausiąjį LTB Komitetą iš 9 narių. Todėl 1946 m. kovo 4 d. laikoma oficialia Vokietijos lietuvių bendruomenės įkūrimo data.
1950 m. vasario 16 d. LTB formaliai persitvarkė į VLB ir tapo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) dalimi.
1950 m. Prasidėjus emigracijai į kitas Europos valstybes ir Amerikos kontinento šalis, dėl vis mažėjančio mokinių skaičiaus lietuvių mokyklos Vakarų Vokietijoje ima užsidarinėti. Tuometinė Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) valdyba nutarė konsoliduoti lietuviško švietimo iniciatyvas ir įsteigti vieną gimnaziją su bendrabučiu. Šio sprendimo pagrindu Diepholz miesto kareivinėse buvo atidaryta gimnazija, kuriai 1951 m. suteiktas Vasario 16-osios vardas.
1951 m. VLB pradeda leisti „Informacijas“ – iš pradžių mašinraščiu spausdintą informacinį biuletenį apie VLB veiklą, vėliau tai tapo spalvotu žurnalu.
1953 m. Kunigo Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva VLB įsigijo 5 ha sklypą ir 1853 m. statytą Renhofo pilį Hiutenfelde, kad galėtų čia perkelti Vasario 16-osios gimnaziją su bendrabučiu. Sulaukus didelės viso pasaulio lietuvių paramos, pilies komplekso pastatai buvo suremontuoti, pati pilis buvo pritaikyta klasėms ir bendrabučiui.
1965 m. Renhofo pilies teritorijoje buvo pastatytas naujas pastatas gimnazijai.
1968 m. kovo 31 d. VLB veikla buvo atskirta į dvi ne pelno siekiančias organizacijas: VLB (Litauische Gemeinschaft in Deutschland e. V.) ir Vasario 16-osios gimnazijos kuratorija (Kuratorium des Litauischen Gymnasiums e. V.). Pastarosios tikslas – rūpintis gimnazijos reikalais.
1972 m. buvo pastatytas mergaičių bendrabutis.
1981 m. įkurtas Lietuvių kultūros institutas.
1984 m. Renhofo pilyje kilo gaisras – sudegė biblioteka, tuo metu pilyje įrengto berniukų bendrabučio baldai, stipriai nukentėjo visas pastatas. VLB ir Vokietijos valdžios pastangų dėka ji buvo atkurta. Remonto darbai baigti tik 1989 m., darbų sąmata viršijo 7 milijonus markių.
1987 m. pastatytas berniukų bendrabučio pastatas.
1990 m. Lietuva paskelbė atkurianti Nepriklausomybę. Vokietijos lietuvių bendruomenė tęsia savo veiklą kaip laisvos ir nepriklausomos šalies tautinė diaspora užsienyje.
1999 m. Vasario 16-osios gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripažintos gimnazijos statusas. Gimnazijoje pamokos dėstomos vokiečių kalba, bet lietuviai turi galimybę mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, šokti tautinius šokius, groti ir dainuoti lietuviškas dainas ansamblyje.
Iki 2001.01.01 VLB iš Vokietijos valdžios gaudavo po 16.000 EUR/metus. Nuo 2001 m. VLB veikla nėra remiama nei Vokietijos, nei Lietuvos valstybių. Gaunamas dalinis rėmimas yra skirtas tik kultūros renginiams. Gimnazijos veikla yra toliau remiama Vokietijos ir Lietuvos švietimo institucijų.
2023 m. rugsėjo mėn. Renhofo pilyje surengtos antrosios Europos lietuvių kultūros dienos ir paminėtas garbingas Renhofo pilies 170 metų jubiliejus ir 70 metų kai pilį įsigijo VLB.
Kokia VLB istorija bus toliau priklauso nuo kiekvieno iš mūsų!
Plačiau apie VLB istoriją galite paskaityti ištraukas iš dr. V. Bartusevičiaus knygos