Nepaliaujamai judantys traukiniai

Yra du variantai. Arba įlipti į traukinį jam sustojus, arba palydėti jį išvažiuojant. Arba momentus ir įspūdžius rinktis tik sau, arba pasidalinti jais su kitais. Ir dar daug kitų, vieno iš dviejų variantų. Šiandien renkamės kelionę drauge ir galimybę dalintis.

Šį kartą nespėjome jo paslėpti. Džiaugsmas buvo per didelis. Važiavom, stovėjom ir meldėmės drauge su šimtatūkstantine minia Lietuvoje arba Vokietijoje likusiais lietuviais. Sutapimas ar ne, tačiau tuo metu, kai popiežius lankėsi Lietuvoje ir ten laikė šv. Mišias, Miuncheno katedroje pirmą kartą suskambėjo lietuviškas žodis maldos, dainos ar ištraukos iš Evangelijos pavidalu. Stebuklingasis rugsėjo mėnesi, lik mūsų atmintyje.

Kaip gerai. Kad mus lanko: Hiutenfeldą – ministras, Hamburgą – ambasadorius. Kaip gerai, kad leidyklose spausdinamos naujos, Vokietijos lietuvių naktimis ar dienomis rašytos knygos, pasakojančios apie pasaulio lietuvius iš naujo, kad po Vokietijos atradimų kuriasi nauji žurnalistiniai projektai, kad skamba Frankfurtas. Kaip gerai, kad mes, kaip bendruomenės, esame traukos centrai ir kad, kaip kanclerė džiaugėsi, galime didžiuotis kaip niekad tvirtais ir vis tvirtėjančiais Vokietijos-Lietuvos santykiais, teikiančiais dideles perspektyvas.  Kaip gerai, kad mes, Vokietijos lietuviai, irgi galime pasidžiaugti tampresniais ir daugiau žadančiais, o gal net aiškesniais ryšiais ir bendryste su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais.

Traukiniai nestoja, važiuoja. Keičia kryptis, vagonus, mašinistus arba tiesiog juose keliaujančius žmones, tačiau jie vis tiek važiuoja. Galime aiškiai matyti, kad prie Štutgarto „Traukinuko“ vairo – naujas veidas, veržli, energinga, daug žadanti R. Balčiūnaitė.  Ji toliau tęsia  darbus, kuriuos perėmė iš buvusios mokyklėlės vadovės, dr. S. Petraškaitės-Pabst,  įnešusios didelį indėlį į mokyklos veiklą.  Su jau sukaupta patirtimi ir įrašyta istorija „Traukinukas“ tęs pradėtą kelionę, rinksis naujas kryptis, tačiau nepaliaujamai judės. Sėkmingo kelio!

Tradicijas verta tęsti. Mėnesio portretas – ir vėl nuo Vokietijos lietuvių veiklos neatsiejamas veidas – Martynas Lipšys. Jo šeimos ir paties sukaupta istorija priverčia suklusti, apgalvoti ir didžiuotis, kad tokie žmonės perima ir tęsia lietuvių darbus bei, laikydamiesi tradicijų, naujai, tačiau savaip kuria istoriją.
Spali, kaip gerai, kad Tu atėjai. Taip nekantraujame sužinoti, ką Tu atnešei.

Pagarbiai,
Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė