Renhofo pilis (Schloss Rennhof) yra Hiutenfelde (Hüttenfeld), kuris yra Lamperthaimo (Lampertheim) miesto dalis Bergštrasės (Bergstraße) apskrityje, Heseno federalinėje žemėje. Tai Nibelungų krašto vidurys ir pati Vakarų Europos širdis. „Tai vieta, kur kadaise tarp Vormso (Worms) ir Odenvaldo (Odenwald) esančiuose tankiuose miškuose karaliai ir kunigaikščiai medžiojo laukinius žvėris, kur pagal seną padavimą prie netolimo upelio buvo nužudytas Nybelungų giesmės herojus Zygfridas“, – knygoje „Vokietijos lietuviai, 1950-1990“ pasakoja dr. Vincas Bartusevičius.
Rotšildų statyta pilis
Kai 1952 m. Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB) valdybos posėdyje nusprendė ieškoti sklypo Vasario 16-osios gimnazijos statybai, į paieškas įsitraukė katalikų sielovados direktorius tėvas Alfonsas Bernatonis OFM Cap. Po metų važiuodamas pro Hiutenfeldą jis pamatė parduodamą triaukštę žymiųjų Rotšildų giminės baronų pastatytą Rennhofo pilį, kuri atrodė labai tinkama mokyklai įrengti.1953 m., kai pilis šventė 100-ąjį gimtadienį, ją įsigijo Vokietijos lietuviai.
Apie pilies gimtadienį tuo metu turbūt niekas negalvojo, nes buvo pakankamai rūpesčių tvarkant pirkimo dokumentus ir planuojant persikraustymą.
Pilies istorija prasideda, kai Frankfurto bankininkas baronas Karlas Majeris fon Rotšildas (Carl Mayer von Rothschild) 1839 m. įsigijo sklypą ir jo sūnus Majeris Karlas fon Rotšildas (Mayer Carl von Rotschild) už 295 000 reichsmarkių 1853 m. pastatė ampyro (kitaip vadinamo vėlyvojo klasicizmo) rūmus, bet pats juose niekad negyveno. 1886 m. baronui mirus, rūmus kartu su kitu dideliu tėvo palikimu paveldėjo jo duktė Laura Teresė fon Rotšild (Laura Therese von Rotschild).
1889 m. Rennhofo pilis tapo kunigaikščių fon Liovenštain-Verthaim-Froidenberg (von Löwenstein-Wertheim-Freudenberg) šeimos nuosavybe, o 1917 m. ją įsigijo Vormso (Worms) miestelio pramonininkų šeima Freiherren Heyl zu Herrnsheim.
1952 m. gruodžio 1 d. Hiutenfeldo statybinių medžiagų pardavėjas Filipas Adamas Rhainas (Philipp Adam Rhein) pilį įsigijo iš ankstesnių savininkų, kurie nebeturėjo palikuonių ir nebegalėjo atlikti skubiai reikalingo remonto. Vos po kelių mėnesių F.A. Rhainas 1953 metų balandžio 1 dieną pilį pardavė lietuvių bendruomenei. Pirkimo sutarties deryboms vadovavo aukščiau minėtas tėvas A. Bernatonis. Teritorija su pilimi, jos remontas, reikalingi pertvarkymai internatui steigti ir dviejų kareivinių, kurios turėjo tarnauti kaip klasės ir valgykla, sutvarkymas, kainavo 333 000 markių (DM). Šią sumą paaukojo viso pasaulio lietuviai.
Po gaisro
1984 m. kilo gaisras, kuris smarkiai suniokojo Rennhofo pilį, tačiau VLB ir Vokietijos valdžios pastangų dėka ji buvo atkurta. VLB valdyba pastatą iš pagrindų atstatė, pritaikydama jį naudoti lietuvių kultūriniams reikalams plačiąja prasme. Atstatant vieno pilies priestato pastogėje buvo įrengta koplyčia, kurios prieš tai nebuvo. Koplyčios įrengimu aktyviai rūpinosi tėvas A. Bernatonis, tam savo testamente jis paliko didesnę pinigų sumą. Koplyčią projektavo architektas prof. Ulrichas Beckas.
1989 m. birželio 24 d. Hiutenfelde vykstant Europos lietuvių dienoms, lietuvių išeivijos vyskupas Paulius Baltakis iškilmingai pašventino koplyčią, kuriai buvo duotas Lietuvos Šventųjų Koplyčios vardas. Jos altoriuje yra šv. Kazimiero relikvija.
Pagrindinę koplyčios sieną puošia dailininko iš Lietuvos – Antano Garbausko vitražas, kuris buvo buvo įstatytas 1993 m.
Vitražas buvo sukurtas pagal koplyčios vardą – Lietuvos šventieji. Vidurinėje vitražo dalyje viršuje matosi šv. Dvasia, žemiau kryžius, o apačioje rūpintojėlis. Kairėje pusėje – šv. Kazimieras, apsuptas miesto vaizdų, dešinėje – palaimintasis Jurgis Matulaitis, apsuptas kaimo vaizdų. Žemiau figūrų – katedrų, kuriose jie palaidoti, vaizdai. Kairiame vitražo kampe matosi Gedimino stulpai ir rūtų šakelės, o dešiniame kampe – Vytis ir ąžuolo lapai. Vitražui parinkta purpurinė spalva, deranti prie koplyčios interjero.
Pilis šiandien
Laikui bėgant po truputį keitėsi ir pilies paskirtis. Vasario 16-osios gimnazija persikraustė į naujus, šalia stovinčius pastatus (1965 m. iškyla mokyklos klasių pastatas, 1972 m. – mergaičių bendrabutis, o 1987 m. – naujas berniukų bendrabutis), tad Rennhofo pilis tampa labiau renginių ir verslo namais. Šiuo metu po pilies stogu glaudžiasi VLB administracinės patalpos, Lietuvių kultūros institutas, Vokietijos lietuvių bendruomenės archyvai, gimnazijos muzikos kabinetas, biblioteka ir koplyčia, 5 gyvenamieji butai, 5 biurai.
Pilies salėse rengiami VLB renginiai, pvz., Vasario 16-osios minėjimas, patalpos taip pat nuomojamos kitoms šventėms, pvz., vestuvėms, krikštynoms, seminarams. Lėšos gautos
už nuomą naudojamos pilies ir administracijos išlaikymui. Už pilies yra didelis įspūdingas parkas, suprojektuotas kaip kraštovaizdžio sodas.
J. Vaičės ir J. Zykutės paruoštas straipsnis (sutrumpinta versija) perspausdinamas iš 2022 m. 08-09 mėn. „Informacijų“ numerio.