LIETUVIAI PABĖGĖLIAI VOKIETIJOJE
1944 – 1951

Dr. VINCAS BARTUSEVIČIUS

Didysis 1944 m. lietuvių bėgimas

1944 m. artėjant karo frontui iš Rytų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų, gelbėdamiesi nuo sovietų, spontaniškai traukėsi į Vakarus. Per apie tris mėnesius trukusią sovietų ofenzyvą vyko didysis lietuvių egzodas – savos žemės palikimas.
Pasitraukusieji tikėjo ir vylėsi, kad išvykimas būsiąs neilgas, truksiąs kelias savaites, gal kelis mėnesius. Tačiau jų viltys greitai grįžti į tėvynę neišsipildė – karo baigtis neatnešė Lietuvai laisvės.

 Gyvenimas DP stovyklose 1945–1950 m.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui (1945 V 8), dauguma į Vakarų Europą patekusių lietuvių pabėgėlių atsidūrė Vokietijoje (per 70.000). Jų tolesnis likimas pakibo ore, nes jie atsisakė grįžti į Sovietų Sąjungos okupuotą tėvynę.
Lietuviai, kaip ir bėgliai iš kitų kraštų, buvo apgyvendinti 113 stovyklų, kur jie galėjo 1945–1950 metais gana kompaktiškai gyventi, kol prasidėjusi emigracija juos išsklaidė po visą pasaulį.
Pabėgėliais rūpinosi Vakarų sąjungininkai ir Jungtinių tautų organizacijos UNRRA, vėliau IRO. Šie apsiėmė karo audrų išrautus iš savo gimtinių asmenis (DP – displaced persons = išvietintieji asmenys) laikinai globoti (t.y. juos aprūpinti maistu, apranga bei pastoge) ir suteikti jiems pagalbą grįžtant į savo namus arba ieškant naujų juos priglaudžiančių kraštų.
Stovyklų gyvavimo metais lietuviai gerai susiorganizavo, įsteigė visas reikalingas kultūros ir švietimo institucijas, šokių ir dainų ansamblius, atkūrė nepriklausomoje Lietuvoje veikusias politines partijas, profesines sąjungas, jaunimo organizacijas ir kt

Karo metu į Vokietiją keturiomis bangomis buvo atblokšta apie 200.000 lietuvių, tačiau po karo globos organizacijų formaliai buvo įregistruota Vakarų Europoje tik apie 70.000 asmenų.

LIETUVIŲ DP SUDĖTIS BUVO TOKIA:

42% sudarė vyrai 34% – moterys 24% – vaikai


PASISKIRSTYMAS PAGAL AMŽIŲ ATRODĖ TAIP:

0 – 6 metų 12%
7 – 16 metų 14%
17 – 25 metų 20%
26 – 35 metų 24%
36 – 50 metų 20%
51 – 60 metų 7%
per 60 metų 3%

PASISKIRSTYMAS PAGAL RELIGIJĄ:

85,5% – katalikai
11,0% – protestantai
1,5% – ortodoksai
0,7% – senkatalikai
0,06% – įvairios sektos
0,18% – be religijos


PASISKIRSTYMAS PAGAL PROFESIJAS (TARP KITŲ):

277  dvasiškių (25% visų Lietuvos dvasiškių),
400  aukštųjų mokyklų mokomojo personalo,
90  rašytojų (70% visų Rašytojų draugijos narių),
400  inžinierių (sąjungos narių),
350  teisininkų,
700  gimnazijos mokytojų,
100  specialiųjų mokyklų mokytojų,
300  pradinių mokyklų mokytojų,
100  vaikų darželių auklėtojų.

Lietuvių Tremtinių Bendruomenės (LTB) sukūrimas 1946 m.

1946 m. kovo 3–4 d. Hanau stovykloje susirinkę jau demokratiškai išrinkti tremtinių atstovai (nuo kiekvieno tūkstančio po vieną) priėmė Lietuvių Tremtinių Bendruomenės Statutą ir išrinko Vyriausiąjį LTB Komitetą iš 9 narių.
Todėl 1946 m. kovo 4 d. reikia laikyti oficialiu Lietuvių Bendruomenės įkūrimu.

Naujosios organizacijos statuto įvade sakoma:
Esančiai ištrėmime lietuvių tautos daliai sveikai ir pajėgiai išlaikyti, lietuvių vardui saugoti, lietuvių švietimui tvarkyti, profesiniam pasiruošimui ir specializacijai vykdyti, tautiniam solidarumui ir darbo meilei ugdyti, tremtinius globojančioms organizacijoms bei administracijai talkinti ir tuo keliu naujam gyvenimui nepriklausomoje tėvynėje ruoštis,
– yra Lietuvių Tremtinių Bendruomenė“.

Kultūra, švietimas, mokyklos

 Stovyklų gyvavimo metais lietuviai gerai susiorganizavo, įsteigė visas reikalingas kultūros ir švietimo institucijas, suorganizavo savo spaudą, atkūrė nepriklausomoje Lietuvoje veikusias politines partijas, profesines sąjungas, jaunimo organizacijas ir kt.

 Nepaisant kasdieninių rūpesčių ir nepriteklių, visose lietuvių stovyklose kūrėsi chorai, tautinių šokių, dramos, teatro grupės, vaikų darželiai ir pradinės mokyklos, eidavo sieniniai ar kitaip dauginami laikraščiai, buvo steigiamos gimnazijos, amatų ir kitokios specialios mokyklos. Netrukus pradėjo eiti pirmieji spaustuvėse spausdinami savaitraščiai ar net dienraščiai, žurnalai ir metraščiai.

 Niekad anksčiau kaip 1946–1949 metais tiek daug lietuvių jaunimo nesimokė užsienyje, niekad tiek daug student nestudijavo užsienio universitetuose

Sunkiomis tremties sąlygomis lietuviams pabėgėliams pavyko sukurti ankstesnės išeivijos neregėtą savarankišką švietimo sistemą, leidžiančią auklėti ir mokyti savo jaunimą siekiant tautinių tikslų. Buvo pasiekta įspūdingų rezultatų. Pradinį mokslą pradėti arba jį toliau tęsti savo gimtąja kalba galėjo šimtai jaunuolių. Brandos atestatus gavo beveik tūkstantis gimnazistų. Pabaltijo universitete, UNRRA universitete ir kitose aukštosiose mokyklose buvo sudarytos sąlygos siekti aukštojo mokslo tuo metu, kai pokario Vokietijos mokslo ir švietimo sistema buvo dar pakrikusi.

VEIKĖ TOKIOS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS

1945/1946
m.m.
1947 01 01 1947/1948
m.m.
1948/1949
m.m.
mo-kyklų mo-kytojų moki-nių mo-kyklų mo-kytojų moki-nių mo-kyklų mo-kytojų moki-nių mo-kyklų mo-kytojų moki-nių
Vaikų darželiai 71 110 2134 76 120 2513 77 148 2280 61 115 1915
Pradžios mo-kyklos 112 323 4087 104 353 4151 88 360 3777 79 296 3691
Progimnazijos 14 143 501 16 730 3262 15 713 2722 11 128 354
Gimnazijos 20 455 2442 24 25 26 487 2504
Amatų ir spe-cialiosios m-los 1 27 81 7 109 446 6 69 350 5 60 231
Abiturientų 305 292 53 158

Aukštesniosios technikos mokyklos 1947 – 1949 m. išleido 80 abiturientų.

LIETUVIŲ AUKŠTOSIOS, AUKŠTESNĖS, SPECIALIOSIOS IR PROFESINĖS MOKYKLOS TREMTYJE.

Aukštosios mokyklos
1. Tarptautinis UNRRA universitetas Münchene (1946 02 16-1947 05 31); (tarptautinis)
2. Pabaltijo universitetas Hamburge, Pinneberge (1946 03 14 – 1949 09 30);(su latviais ir estais)
3. Taikomosios dailės institutas Freiburge (įsteigtas 1947 07 11);
4. Aukštieji technikos kursai Kemptene (įsteigti 1946 06);
5. Hidrometrijos ir hidrologijos akademiniai kursai Kemptene (įsteigti 1946 03).

Aukštesniosios mokyklos
l. Aukštesnioji technikos mokykla Kirchheime/Teck-Schwäbisch-Gmünde (įsteigta 1946 7 1);
2. Aukštesnioji technikos mokykla Augsburge (1946 – 1948);
3. Jūrininkų mokykla Flensburge (įsteigta 1946 10., su latviais ir estais);
4. Gailestingųjų seserų mokykla Schwäbisch-Gmünde (įsteigta 1946 10);
5. Gailestingųjų seserų mokykla Dillingene (veikė 1947 – 1948);
6. Žemesnioji (2 metų) ir aukštesnioji (3 metų) prekybos mokykla „Žibintas“ Celle (įsteigtos 1945 09 20);
7. Aukštesnioji prekybos mokykla Ravensburge (įsteigta 1946 06 24).

Profesinės mokyklos
1. LTB suaugusiųjų švietimo institutas Würzburge-Schweinfurte (įsteigtas 1946 12 02);
2. Amatų mokykla Schwäbisch-Gmünde (įsteigta 1947 m. vasarą);
3. Žemės ūkio mokykla Kemptene (įsteigta 1948 09 09);
4. Prekybos mokykla Kemptene (įsteigta 1946 m.);
5. Amatų mokykla Lübecke (įsteigta 1946 m.);
6. Amatų mokykla Gross-Hesepe (įsteigta 1946 m.);
7. Amatų mokykla Diepholze (įsteigta 1948 m. vasarą);
8. Radiotechnikos amatininkų mokykla Rebdorfe (įsteigta 1947 m.);
9. Miškų technikų mokykla Hanau (įsteigta 1946 01 15);
10. Dantų technikų mokykla Augsburge (įsteigta 1947 09 01);
11. Dantų technikos mokykla Münchene;
12. Neakivaizdinė radiotechnikos mokykla Erlangene (įsteigta 1948 m. gruodžio mėn.);

Dailės studijos
1. Dailės studija Würzburge, vėliau Schwäbisch-Gmünde (įsteigta 1945 10 25);
2. Dailės studija Gross-Hesepe (įsteigta 1946 07 15);
3. Dailės studija Hanau (įsteigta 1946 04 22);
4. Dailės studija Augsburge (įsteigta 1946 m.).

Kursai
l. Ilgalaikiai muzikos kursai Würzburge-Schweinfurte ir Scheinfelde;
2. Pradinių mokyklų mokytojų kursai Flensburge (įsteigti 1945 m.);
3. Fizinio auklėjimo kursai Gravenschau (įsteigti 1947 09 23);
4. Vaikų darželių auklėtojų kursai Detmolde (įsteigti 1946 07 08);
5. Juristų kursai Hornberge (veikė 1948 09 21-1948 09 26);
6. Tropinių ligų kursai DP gydytojams Augsburge 1947 m.

Spauda

1945 m. vasarą ir rudenį besiburiantiems lietuviams į stovyklas, mažai kam mokant svetimų kalbų, laikraščiai gimtąja kalba pasidarė ypač būtini. Dienos žinių biuletenius, iš pradžių rašytus ranka ar rašomąja mašinėle, ilgainiui pakeitė rotatorium spausdinti biuleteniai, o vėliau spaustuvėje spausdinti dieniniai ar savaitiniai laikraščiai, mėnesiniai žurnalai. Nepaisant nepalankių sąlygų, 1944-1950 metais Vakarų Europoje buvo išleista apie 600 įvairių lietuviškų periodinių ir apie 800 neperiodinių leidinių.

Emigracija

Galutinai paaiškėjus, kad ne visi pabėgėliai grįž į savo tėvynes, buvo pakeista ir bendroji globos organizacijų politika; dabar ji numatė pabėgėlių įkurdinimą. Kraštai, sutikę priimti pabėgėlius (Anglija, Belgija, Kanada, JAV ir kt.), pirmiausia ieškojo sveikos fizinio darbo jėgos. Ypač sunkios darbo sąlygos buvo pirmuosiuose pabėgėlius priėmusiuose kraštuose – Anglijoje ir Belgijoje, nors darbas Čikagos skerdyklose ar Kanados miškuose nebuvo lengvesnis. Visiems lietuvių inteligentams reikėjo persiorientuoti, nes savo profesijos darbą tik mažai kam buvo lemta dirbti.

Pasibaigus emigracijos bangoms, Vokietijoje liko seneliai, ligoniai ir tie, kurie nenorėjo emigruoti (apie 7500), o taip pat dauguma Mažosios Lietuvos lietuvių, turėjusių Vokietijos pilietybę. Organizuotas lietuvių gyvenimas buvo tęsiamas, bet jo gyvybingumas vis mažėjo. Atskirai paminėtinas 1951 m. vienintelės pilnos už Lietuvos ribų gimnazijos – Vasario 16 gimnazijos – įkūrimas ir jos išlaikymas, pasiektas unikaliomis viso pasaulio lietuvių pastangomis.

Šakotas ir įvairiaspalvis buvo lietuvių tremtinių-pabėgėlių gyvenimas 1945-1951 metais Vokietijos DP stovyklose. Jis padėjo pagrindus tolesnei lietuvių išeivijos veiklai, kuri plėtojosi vėl kitokiomis sąlygomis, lietuviams gyvenant jau ne kompaktiškoje aplinkoje. Anuomet patirti vargai, išgyvenimai ir laimėjimai yra visos lietuvių tautos istorijos dalis, sukurtos kultūros vertybės yra visos lietuvių tautos kultūros dalis. Todėl svarbu, kad to meto gyvenimo aplinkybės ir pasiekti rezultatai būtų ištirti ir aprašyti, o nenueitų užmarštin.


LIETUVIAI PABĖGĖLIAI TAIP PASISKIRSTĖ  PASAULYJE (1954):

Europa: Austrija
Belgija
D. Britanija
Danija
Italija
Prancūzija
Olandija
Švedija
Šveicarija
V. Vokietija
181
250
3000
130
150
550
36
250
36
7550
 

 

 


Iš viso 12 133

Šiaurės Amerika: JAV
Kanada
29000
7700

Iš viso 36 700
Pietų Amerika: Argentina
Bolivija
Brazilija
Čilė
Kolumbija
Urugvajus
Venesuela
800
10
700
40
550
10
2000
 

 

Iš viso 4 110

Australija: Australija
Naujoji Zelandija
5000
170

Iš viso 5 170
Iš viso 58 113


LIETUVIAI UŽSIENYJE (BE SOVIETŲ SĄJUNGOS)
(Apytikriai skaičiai)

Argentina
Australija
Brazilija
Vokietijos V. R.
D. Britanija
Kanada
Lenkija
Vengrija
JAV
35 000 1983
10 000 1983
35 000 1983
10 000 1959
10 000 1975
24 500 1975
10 000 1983
7 000 1969
400 000 1983


Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) kūrimas

Tremtiniams ėmus sklaidytis po įvairius pasaulio kraštus, reikėjo žengti tolesnį žingsnį – reikėjo naujos ir tokios lietuvių organizavimosi formos, kuri tiktų ne tik Antrojo pasaulinio karo tremtiniams, bet ir visai išeivijai. 1949 m. birželio 14 d. paskelbiant Lietuvių Chartą, gimė Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Ji užsibrėžė du pagrindinius tikslus: lietuvybės išlaikymą ir kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės.

1949 m. birželio 14 d. priimta LIETUVIŲ CHARTA liko iki šios dienos pagrindinis lietuvių tremtinių ir pabėgėlių įstatymas. Ten sakoma:

„Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę“.

Ten tarp kitų nurodomi ir du pagrindiniai PLB tikslai:
„Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume“ ir
„Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę“.
Šiems dviem tikslams —
išlaikyti lietuvybę (kaip pagrindinis) ir
atkovoti Lietuvai laisvę (kaip atsitiktinis)
buvo pajungta visa tolesnė išeivių veikla.

Šiuo metu PLB padaliniai veikia 43-jose pasaulio valstybėse

 

Plačiau apie pokario lietuvių gyvenimą Vokietijos DP stovyklose žr.:
Vincas Bartusevičius, Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945-1951. Vilnius: Versus aureus, 2012. – 608 p.