Š. m. kovo 26 d. 10.00‒13.00 val. Lietuvos laiku LR Seimo Konstitucijos salėje ir nuotoliniu būdu įvyko bendras Kultūros komiteto ir Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomi Lietuvai svarbaus nekilnojamojo ir nematerialaus kultūros paveldo užsienyje apsaugos klausimai. Posėdyje dalyvavo VLB Valdybos pirmininkas Augustas Šernius, kuris perskaitė pranešimą apie Vasario 16-osios gimnazijos ir Renhofo pilies apsaugos problematiką. Žemiau pateikiame sutrumpintą Valdybos pirmininko pranešimo tekstą:
„Gerbiami posėdžio dalyviai,
Kalbėdamas šiandien, atstovauju Vokietijos lietuvių bendruomenei – organizacijai, kuri buvo įkurta nuo sovietų okupacijos pabėgusių lietuvių ir kuri jau beveik aštuonis dešimtmečius telkia lietuvius Vokietijoje ir saugo mūsų tautinę tapatybę šioje šalyje. Vokietijos Heseno federalinėje žemėje, Lampertheimo apskrityje, Hiutenfelde, Vokietijos lietuvių bendruomenei priklauso 5 hektarų sklypas su istorine Renhofo pilimi ir kitų pastatų kompleksu. Šitas turtas buvo įsigytas 1953 metais Pasaulio lietuvių išeivių suaukotų lėšų ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės finansinės paramos dėka, norint tenai perkelti Lietuviškąją Vasario 16-osios Gimnaziją. Rennhofo pilies kompleksas ir Vasario 16-osios Gimnazija ne tik įkūnija lietuvių išeivijos istorinį palikimą, bet ir šiomis dienomis atlieka esminį vaidmenį saugant lietuviškąją tapatybę Vokietijoje. Tad šios dienos mano pranešimo tema – Vasario 16-osios gimnazijos ir Renhofo pilies apsauga – nėra vien tiktai istorinės atminties įprasminimo klausimas. Tai yra mūsų kasdienis rūpestis, realybė, su kuria susiduriame mes, lietuviai Vokietijoje.
Vasario 16-osios gimnazija – lietuviškumo išsaugojimo simbolis
Vasario 16-osios gimnazija – yra gerokai daugiau nei tiesiog švietimo įstaiga. Gimnazija – tai, visų pirma, lietuviškos tapatybės centras, įkurtas 1950 metais, siekiant užtikrinti, kad lietuvių tremtinių ir išeivių vaikai gautų išsilavinimą, grįstą lietuviškomis vertybėmis.
1954 m. Renhofo pilis tapo nuolatine gimnazijos buveine. Joje buvo įkurtos klasės, kuriose vyko pamokos. Pilis taip pat tarnavo kaip bendrabutis, kuriame gyveno mokiniai ir mokytojai. Šiuo metu pamokos vyksta 1965 m. ir 2012 m. Rennhofo pilies teritorijoje pastatytuose gimnazijai skirtuose pastatuose, o pilyje ir jos priestate liko Gimnazijos biblioteka, muzikos klasė, dailės kabinetas, ūkinės-techninės patalpos. Pilies didžiojoje salėje moksleiviai kasmet laiko abitūros egzaminus, švenčia svarbias mokyklines ir pasaulietines šventes.
Gimnazija buvo ir tebėra vienintelė lietuviška mokykla Vakarų Europoje. Čia mokiniai ne tik įgyja vidurinį išsilavinimą, bet ir auga lietuviškoje aplinkoje – jie mokosi lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, dalyvauja tautinių šokių ansamblyje, chore, orkestre, lietuviškuose renginiuose. Nuo pat įkūrimo gimnazija buvo neatsiejama Vokietijos lietuvių bendruomenės veiklos dalis.
Šiandien gimnazijoje mokosi įvairių tautybių mokiniai pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, kuri atitinka Vokietijos švietimo standartus, tačiau kartu išlaikomos ir lietuviškos tradicijos.
Renhofo pilis – istorinis lietuvių kultūros centras
Renhofo pilis yra istoriškai svarbus pastatas, pastatytas 1853 m. Jo architektūra primena italų vilas su romantiniu gynybiniu bokšteliu. Kaip jau minėjau, pilyje nuo 1954 m. veikia Vasario 16-osios gimnazija – vienintelė oficialiai pripažinta veikianti lietuviška mokykla Vakarų Europoje.
Šalia to, pilis buvo pagrindinis politinio ir kultūrinio pasipriešinimo Lietuvos sovietinei okupacijai centras Vakarų Europoje bei svarbi istorinė jungtis, reikšmingai prisidėjusi užtikrinant tęstinumą tarp prieškario Lietuvos ir 1990 m. kovo 11-ąją atsikūrusios Lietuvos Valstybės.
Po II-ojo Pasaulinio karo susiformavusių istorinių-politinių tradicijų dėka Renhofo pilis yra Lietuvos Valstybės ir Vokietijos lietuvių traukos centras ir reprezentacinė vieta Vokietijoje. Tai – užsienyje gyvenančių lietuvių susitikimų ir kultūrinių, politinių bei tautinių renginių tiek Vokietijos, tiek Europos mastu, tokių kaip, pvz. Europos lietuvių kultūros dienos arba Europos šalyse reziduojančių LR Diplomatinių atstovybių vadovų susirinkimai, vieta.
Renhofo pilis yra ir Vokietijos lietuvių bendruomenės namai.
1984 m. pilyje kilo gaisras, kuris sunaikino didžiąją dalį pastato bei jame buvusios bibliotekos. Lietuvių bendruomenės ir Vokietijos valdžios pastangomis pilis buvo atstatyta ir 1989 m. atidaryta naujam gyvenimui. Šiandien ji ne tik tarnauja Gimnazijos reikmėms, bet ir yra svarbus lietuvių bendruomenės kultūrinis centras. Pilyje įsikūrę:
- Lietuviška biblioteka, turinti, ko gero, didžiausią lietuviškų knygų kolekciją Vokietijoje;
- Lietuvių kultūros institutas ir išeivijos dokumentų archyvas;
- Lietuviška Visų Šventųjų koplyčia, kurioje rengiamos pamaldos lietuvių kalba ir saugoma Šv, Kazimiero relikvija;
- Vokietijos lietuvių bendruomenės būstinė.
Vokietijos lietuvių bendruomenės vaidmuo ir iššūkiai
Vokietijos lietuvių bendruomenė yra viena seniausių ir aktyviausių diasporos organizacijų pasaulyje. Mūsų bendruomenė buvo pagrindinė jėga, išsaugojusi Gimnaziją ir Pilį visus šiuos dešimtmečius. Tačiau šiandien susiduriame su naujais iššūkiais:
- Finansavimo trūkumas – gimnazijos ir pilies išlaikymas yra brangus. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia gimnazijai tam tikrą finansinę paramą ir dalyvauja jos operatyviniame valdyme per savo nuolatinę atstovę Gimnazijos Kuratorijos Valdyboje. Be to, Gimnazija gauna dalinį veiklos finansavimą iš Vokietijos Heseno žemės švietimo ministerijos bei Bergštrasės apskrities. Nepaisant šio finansavimo, Gimnazija susiduria su reikšmingais finansiniais iššūkiais, ypač susijusiais su infrastruktūros priežiūra ir modernizavimu. Pavyzdžiui, dalis patalpų yra sudėtingos būklės, o lėšų trūkumas apsunkina reikalingus remonto darbus.
- Renhofo Pilies išlaikymui, tuo tarpu, deja, kol kas neturime jokio, net ir dalinio išorinio finansinės paramos šaltinio. Renhofo pilis reikalauja nuolatinių remonto darbų, tačiau šiuo metu turimi ištekliai yra riboti. Kai kurie pilies ansamblio pastatai yra avarinės būklės, pilies bokšto būklė artima avarinei. Nuo 1989 m., kai buvo baigti atstatymo po gaisro darbai, t.y. daugiau kaip 35 metus, pilyje nebuvo atliekamas kapitalinis remontas ar renovavimo darbai.
- Lietuviškos veiklos mažėjimas – nors lietuvių bendruomenė Vokietijoje vis dar yra stipri, keičiantis emigracijos bangoms, pastebime, kad jaunimas ne visada aktyviai įsitraukia į bendruomenės veiklą. Veikiant globalizacijos procesams ir tarpusavio bendravimui reikšmingai persikėlus į virtualiąją erdvę labai sumenko užsienio šalyse gyvenančių lietuvių poreikis ir noras telktis, organizuoti bendrus renginius ir dalyvauti juose, taip pat remti lietuvybės saugojimo pastangas asmeniniu ar finansiniu indėliais.
- Lietuvių kalbos išsaugojimas – vis mažiau mokinių mokosi lietuviškai, o tai kelia grėsmę Gimnazijos lietuviškam identitetui.
Ką galime padaryti kartu?
Norėdami išsaugoti Gimnaziją ir Pilį ateities kartoms, turime veikti dabar. VLB, deja, neturi ir nežino vieno konkretaus sprendimo, kuris leistų pasiekti šį svarbų tikslą. Mūsų giliu įsitikinimu yra būtinas veiksmų plano sukūrimas, kuris numatytų ilgalaikes finansavimo ir išsaugojimo strategijas, įtraukiant tiek Lietuvos, tiek Vokietijos puses. Siūlome kartu apsvarstyti tokias idėjas, o taip pat diskutuoti dėl galimybės parengti strateginį veiksmų planą su konkrečiomis priemonėmis, atsakingais asmenimis ar struktūromis ir terminais priemonių įgyvendinimui. Štai kelios idėjos tokiam planui:
- Tolesnis Lietuvos Respublikos teisės normų aktų tobulinimas, siekiant sukurti būtinąjį teisinį reguliavimą Lietuvai svarbaus nematerialaus ir nekilnojamojo turto užsienyje išsaugojimui;
- Lietuvos Vyriausybės tikslinių lėšų Gimnazijos ir Pilies ansamblio pastatų renovacijai skyrimas per švietimo ar kultūros programas;
- Specialaus fondo Renhofo pilies ansamblio ir Gimnazijos pastatų išlaikymui įsteigimas;
- Ilgalaikio finansavimo modelio nustatymas, kad nereikėtų kasmet prašyti pavienių paramos projektų;
- Derybos su Vokietijos valdžia dėl didesnio finansavimo iš Heseno žemės ar federalinės valdžios, taip pat atitinkamų tarpvalstybinių sutarčių pasirašymas;
- Labdaros akcijos, įtraukiant Lietuvos diasporą Vokietijoje ir visame pasaulyje;
- Lietuvos Respublikos finansuojamos moksleivių mainų programos su Lietuvos mokyklomis;
- Pasinaudojimas ES kultūros paveldo apsaugos programomis ar fondais.;
- Tarptautinių ir vietinių konferencijų, kultūros ir edukacinių renginių organizavimas, kurie pritrauktų investuotojus ir rėmėjus;
- Strateginių partnerių iš privataus sektoriaus, galinčių paremti Pilies atnaujinimo darbus, paieška;
- Virtualaus turo po Renhofo pilį sukūrimas, skatinant lankytojus remti pilies išsaugojimą.
Išvada
Vasario 16-osios gimnazija ir Renhofo pilis nėra tik istoriniai objektai – tai gyvos erdvės, kuriose kuriama lietuviška ateitis Vokietijoje.
Kaip Vokietijos lietuvių bendruomenės atstovas, kviečiu visus prisidėti prie šio svarbaus nekilnojamojo ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo.
Mes, Vokietijos lietuviai, darome viską, ką galime, tačiau be Lietuvos valstybės, tarptautinių partnerių ir visų diasporos lietuvių paramos ir be glaudaus bendradarbiavimo tarp Lietuvos Vyriausybės, Vokietijos institucijų, verslo ir visuomenės šios pastangos gali būti nepakankamos.
Turime veikti dabar, kad ateities kartos galėtų didžiuotis tuo, ką paliksime joms.
Dėkoju už dėmesį ir kviečiu diskutuoti, kaip galėtume prisidėti prie šių vertybių išsaugojimo!”
