Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ
Liepos 6 d. Vokietijos lietuvių bendruomenė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno rajone esančia Raudondvario pilimi – sutvirtintas bendradarbiavimas, dalyvaujant bendruose tarptautiniuose projektuose. Atnaujinta Raudondvario pilis per penkiolika metų nuo jos tvarkymo pradžios tapo Kauno rajono kultūrinių renginių traukos centru.
Raudondvario pilies ir nuo jos 1 500 km nutolusios Vokietijos lietuvių bendruomenės tikslai labai daug kur sutampa, todėl tikrai nemažai patirties ir patarimų galime pasisemti iš pilies direktorės Snieguolės Navickienės, kuri vadovauja šiam dideliam projektui nuo pat jo pradžios. Kalbiname S. Navickienę apie naujam gyvenimui iš pelenų prikeltą dvarą, lėtąjį turizmą, dvaro globotinio – vieno žinomiausių lietuvių muzikų – Juozo Naujalio palikimą ir užmegztą bendradarbiavimą su Vokietijos lietuvių bendruomene.
Gerbiama Snieguole, jau 15 metų vadovaujate Raudondvario dvarui – renesanso architektūros paminklui, kuris yra vienas lankomiausių kultūros objektų Lietuvoje. Ar galėtumėte papasakoti apie savo darbo pradžią, juk jums pradėjus vadovauti šiam unikaliam objektui reikėjo viską prikelti iš pelenų?
Pradėjus vadovauti Raudondvario dvaro kompleksui, kuris apima 6 pastatus ir 3,8 ha parko, susidūriau su iššūkiais, nes vietovė buvo apleista. Mano tikslas buvo sugrąžinti šį unikalų kultūros paveldo objektą į žmonių širdis ir prikelti jį naujam gyvenimui. Pirmieji darbai buvo orientuoti į infrastruktūros atkūrimą, restauraciją ir naujų veiklų įvedimą. Jie padėjo sukurti patrauklią vietą tiek vietos gyventojams, tiek užsienio svečiams. Be abejo, tai buvo komandinis darbas – be atsidavusios komandos šio kelio neįveiktume.
Per 12 metų savo iniciatyva, komandos padedama, įgyvendinote net keturis Europos Sąjungos (ES) finansuojamus projektus ir pritraukėte į šį unikalų kultūros paveldo objektą didžiulių investicijų. Papasakokite trumpai apie juos ir prašau pasakykite, kas yra Jūsų variklis?
Šie ES finansuojami projektai buvo gyvybiškai svarbūs Raudondvario atgimimui. Pagrindiniai projektai apėmė dvaro restauraciją, infrastruktūros gerinimą ir naujų, inovatyvių paslaugų kūrimą, siekiant ne tik išlaikyti paveldo vertę, bet ir pritraukti daugiau lankytojų. Šie projektai leido mums ne tik atkurti pastatus, bet ir sukurti dvaro gyvenimą, kuris yra artimas šiuolaikiniam lankytojui. Kalbant apie mano variklį, tai yra meilė kultūros paveldui ir noras, kad šios vietos istorija būtų pasiekiama kuo platesnei auditorijai.
Viešojoje erdvėje galima aptikti komentarų, jog tie, kas važiuoja pro Kauną, privalo aplankyti svetingai svečius priimantį dvarą. Prašau papasakokite, kiek lankytojų per metus sulaukiate – kokias paslaugas siūlote. Ar žmonės tiesiog atvyksta išgerti kavos istorinėje aplinkoje?
Kiekvienais metais sulaukiame apie 100–150 tūkstančių lankytojų. Tai labai įvairūs žmonės: nuo šeimų su vaikais iki turistų iš užsienio. Siūlome ne tik galimybę susipažinti su istoriniu dvaru, bet ir patirti jį visomis prasmėmis. Be pilies erdvių ir menų inkubatoriuje veikiančių parodų, lankytojai gali pasimėgauti kava ar pietumis mūsų kavinėje, dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose, edukacijose, šventėse. Pati istorinė aplinka kviečia sustoti ir trumpam pabėgti nuo kasdienio skubėjimo.
Kultūros objektų lankymas, lėtasis turizmas – šių dienų tendencija. Dvarų lankymas ir domėjimasis istorija, noras įsilieti į tą laikmetį ir išgyventi dvarininkų dvasią – šiandienė mada ar būsima tendencija?
Manau, kad dvarų lankymas yra ne tik mada, bet ir auganti tendencija, kuri tęsis ir ateityje. Žmonės ieško prasmės ir ryšio su praeitimi, o dvarų aplinka suteikia unikalią galimybę susipažinti su istorija ir jausti tą dvasią, kuri kadaise čia vyravo. Lėtasis turizmas su savo raginimu mėgautis, gilintis ir suprasti puikiai dera su tuo, ką siūlo dvarai.
Dvare organizuojate aukšto kultūrinio lygio, profesionaliosios muzikos koncertus. Didelę reikšmę muzikiniam gyvenimui turi ir faktas, jog čia gimė ir augo profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas, grafų Tiškevičių globotas kompozitorius Juozas Naujalis. Ar J. Naujalio muzika dažnai skamba dvare ir jo prieigose? Kaip manote, ar domėjimasis lietuvių kompozitorių muzika yra pakankamas?
Juozas Naujalis užima labai svarbią vietą Raudondvario kultūriniame gyvenime. Jo muzika dažnai skamba mūsų organizuojamuose renginiuose ir koncertuose, kuriuos mielai lanko tiek vietiniai, tiek užsienio svečiai. Nors lietuvių kompozitorių muzika yra vertinama, visada norėtųsi didesnio susidomėjimo. Džiaugiamės galėdami skleisti šią muziką ir prisidėti prie jos populiarinimo.
Ar turėjote minčių atkurti dvaro orkestrą?
Idėja atkurti dvaro orkestrą skamba labai viliojančiai. Tai būtų nuostabus būdas atkurti autentišką dvaro gyvenimo dalį. Nors kol kas tai yra tik mintis, manau, jog ateityje galėtume svarstyti galimybes ją įgyvendinti.
Tarp Jūsų ir Vokietijos lietuvių bendruomenės simbolinę Liepos 6-ąją užsimezgė gražus bendradarbiavimas. Kaip jį matote? Galbūt jau esate apsvarstę bendrus projektus?
Bendradarbiavimas su Vokietijos lietuvių bendruomene yra ypatingas, nes jis sujungia mus ne tik per kultūrinius renginius, bet ir per mūsų bendrą istoriją. Raudondvario dvaras ir Renhofo pilis yra istoriniai ir kultūriniai paminklai, turintys gilias šaknis ir reikšmingą praeitį. Mūsų bendras tikslas yra išsaugoti ir plėtoti šį paveldą, siekiant, kad jis taptų dar ryškesniu kultūros švyturiu ne tik Lietuvoje ir Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.
Ši sutartis atveria naujų galimybių bendriems projektams, kultūros mainams ir iniciatyvoms, kurios skatins mūsų bendruomenių tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą. Tikime, kad mūsų bendros pastangos padės kurti ryškesnę ir turtingesnę ateitį, pagrįstą bendromis vertybėmis ir tikslu siekti gerovės tiek vietinei, tiek tarptautinei bendruomenei.
Jau svarstome įvairius projektus, kurie galėtų sujungti mūsų dvaro erdves ir lietuvių bendruomenės kultūrinį paveldą užsienyje.
Ar manote, kad teritorinėje Lietuvoje ir pasaulyje išsibarsčiusių tautiečių bendradarbiavimas svarbus siekiant išsaugoti ir stiprinti savo tapatybę, istorinę atmintį?
Be abejonės, bendradarbiavimas tarp lietuvių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra labai svarbus. Tai ne tik padeda išlaikyti mūsų tautinę tapatybę, bet ir kuria stiprų ryšį tarp kartų, istorijos ir kultūros.
