Europa, atsibusk! Atmerk akis!
Paskelbta pilietybe.lt
Irma Pertraitytė – Lukšienė, pilietybe.lt
Antrojo pasaulinio karo metais tai buvo išgyvenusieji Holokaustą ar Gulagą. Šiandien tai yra išgyvenusieji po Mariupolio geležies ir plieno gamyklos „Azovstal“ apgulties ar po žudynių Bučoje.
Šiandien minimos 77-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės. Tačiau istorija kartojasi ir „Niekada daugiau“ trupa mūsų akyse.
„Devynerių metų mergaitę išprievartavo vienuolika karių. Buvo rasta vienuolika spermos mėginių. Tada jie išpjaustė Z raidę ant jos krūtinės ir perpjovė pilvą. Jos tėvai buvo nužudyti jos akivaizdoje“, – apie vieną iš daugelio rusų vykdomų žiaurumų Ukrainoje prieš kelias dienas Europos Parlamente kalbėjo Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Šiandien minimos 77-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės. Tačiau jokie paradai nei kalbos negali užgožti šiandienos realybės – valstybė agresorė, kuri Europoje ir pasaulyje liko nepasmerkta, šiandien vėl vykdo žiauriausius karo nusikaltimus Europos žemyne. Istorija kartojasi mūsų akyse. Skambūs žodžiai „Niekada daugiau“ trupa mūsų akyse.
Vėliausiai šiandien Vakarų Europa turėtų suvokti ir aiškiai įvardinti, kad Antrąjį pasaulinį karą pradėjo du diktatoriai ir Antrasis pasaulinis karas turėjo dvi pabaigas.
Raktažodis – 1939 m. rugpjūčio 23 d. Hitlerio ir Stalino pakto slaptieji protokolai, kuriais du totalitariniai režimai pasidalijo Europą ir nepriklausomų valstybių teritorijas sugrupavo į interesų sferas. Tai sudarė sąlygas prasidėti Antrajam pasauliniam karui. Šių protokolų egzistavimą Sovietų Sąjunga neigė dešimtmečiais.
Tiek Nacių režimas, tiek Sovietų Sąjunga vykdė žiaurius karo nusikaltimus: naikino, prievartavo, žudė ir paliko milijonus kūnų masinėse kapavietėse.
Sąjungininkų pergalė prieš nacistinę Vokietiją visoje Vakarų Europoje buvo džiaugsmo ir „išvadavimo“ diena. Tačiau Rytų ir Šiaurės Europos šalys džiugios dienos nepatyrė. Nes šios šalys liko Sovietų Sąjungos okupacijoje, taigi toliau buvo valdomos diktatūrų, toliau kentėjo žiaurų valstybinį smurtą: etninį valymą, deportacijas, represijas, terorą – ir visa tai po to, kai nacistinė Vokietija jau buvo nugalėta. Šioms Rusijos okupuotoms šalims Antrasis pasaulinis karas tęsėsi iki Nepriklausomybės atgavimo XX a. devintajame dešimtmetyje.
Ukrainai Antrasis Pasaulinis karas nesibaigė iki šiol, nes Kremliaus režimas tęsia imperialistinę agresyvią politiką ir nori sugrąžinti į Sovietų Sąjungą.
Nacionalsocialistų nusikaltimai buvo teisingai pasmerkti Vokietijoje ir visame pasaulyje. Tuo tarpu Sovietų Sąjungos ir Rusijos nusikaltimai praėjusiame amžiuje nebuvo tinkamai pasmerkti.
Ar mes keliame klausimus, kodėl, pavyzdžiui, Vokietijos vadovėliuose nerasime tokių didžiausių XX a. nusikaltimų, kaip Holodomoras ar kitų Stalinizmo nusikaltimų, kaip etniniai valymai ir masiniai trėmimai okupuotose teritorijose? Kodėl jų vadovėliuose nėra mokoma, kad būtent Rusija iki 1941 m. glaudžiai bendradarbiavo su nacistine Vokietija? Kodėl iki šiol į komunistinę ideologiją vis dar žiūrima pro pirštus?
1945 m. Vokietijoje Raudonosios armijos kareivių, t. y. „išvaduotojų“, įvykdytų masinių prievartavimų tema taip pat ilgą laiką buvo tabu.
Šis Rusijos naikinantis karas prieš Ukrainą, ši nenutrūkstanti Rusijos agresyvi okupacijos ir ekspansijos politika yra ilgus dešimtmečius trukusio Europos susitaikymo su agresoriaus nusikaltimais pasekmė.
Jau senai laikas reikalauti: Europa turi būti destalinizuota ir deputinizuota (tai yra ir Lietuvos Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio raginimas).
Taip pat ne tik nacių simboliai, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos simboliai kūjis ir pjautuvas turi būti uždrausti viešumoje visoje Europoje, kaip jau uždrausta Lietuvoje ar Ukrainoje. Nes kūjis ir pjautuvas simbolizuoja komunistinę tironiją, laisvės engimą, totalitarizmo nusikaltimus žmoniškumui. O jauni žmonės mokosi, ypač šiandieninėje Rusijoje, kad šie nusikaltimai yra tikri didvyriški poelgiai.
Labai džiaugiuosi 2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai, kuri „smerkia visas tokių totalitarinių ideologijų, kaip nacizmas ir stalinizmas, apraiškas ir propagavimą ES“. Šioje rezoliucijoje taip pat reiškiamas susirūpinimas „dėl šiandieninės Rusijos vadovybės pastangų iškreipti istorinius faktus ir pateisinti sovietinio totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus“.
Vakarų Europa vėliausiai šiandien turėtų savęs paklausti, ar vis dar jai yra moralu šlovinti Sovietų Sąjungą (Rusiją) kaip „išvaduotoją“ nuo fašizmo, kai Rusijos Federacija šiandien vykdo nusikaltimus pagal sovietų ir nacių tradicijas?
Šiandien mūsų kartos didžiausias uždavinys yra sustabdyti šį žiaurų Rusijos naikinantį karą prieš laisvą ir demokratišką Ukrainą. Idant žodžiai „Niekada daugiau“ neliktų tuščiais sutrupėjusiais pelenais.
Patys sau kartokime ir kartokime: mes negalime pavargti nė vieną dieną, turime padėti Ukrainai savo maksimaliomis pastangomis kiekvieną dieną ir tiekti Ukrainai visą ginkluotę tol, kol Rusijos Federacija Ukrainoje kapituliuos. Tol, kol „Niekada daugiau“ taps tikrai „Niekada daugiau“.
Viršelio nuotraukoje I.Petraitytė-Lukšienė sako kalbą Miunchene, fone – mamų su nužudytais vaikais akcija | Asmeninio albumo nuotr.
