Šaltinis: pilietybe.lt (Daiva Lapėnaitė)
Ar lietuvių bendruomenės pasaulyje turi viešai išsakyti pilietinę poziciją? Vienos seniausių pasaulyje – Vokietijos lietuvių bendruomenės – Taryba neabejoja, kad lietuviai pasaulyje negali abejingai stebėti, kas vyksta tėvynėje bei pasaulyje, ir privalo nenutraukti bendruomenių pagrindu dešimtmečius buvusios pilietinės veiklos. Kad šiandienos iššūkių akivaizdoje diasporos indėlis – itin svarbus, portalui Pilietybė.lt teigė ir Lietuvos premjerė bei Užsienio reikalų viceministras.
„Mes turime labiau išeiti iš savo komforto zonos ir aktyviai pilietiškai reaguoti prieš agresiją ir už demokratiją“, – portalui Pilietybė.lt teigė Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos narė, Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė, Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje vicepirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad drąsus lietuvių bendruomenių įsitraukimas yra naudingas tiek joms pačioms, tiek gyvenamoms šalims, tiek Lietuvos interesams: „Atvirų laiškų rašymas yra vienas iš būdų daryti įtaką viešajai ir politinei nuomonei. Kiekvienas mūsų veiksmas palieka žymę. O bet kuris agresorius turi žinoti: ne tik Lietuva, bet ir jos diaspora, viso pasaulio mastu, yra pasiruošusi gintis ir ginti.“
Beveik 14 metų Vokietijoje gyvenanti aktyvi lietuvė portalui Pilietybė.lt pasakojo, kad režimų hibridinė agresiją prieš Lietuvą ir susidariusi situacija bendruomenės narių tarpe sukėlė nerimo bei diskusijų. Todėl buvo sušauktas neeilinis Tarybos posėdis, kuriame nuspręsta pilietiškai reaguoti – Bendruomenės Taryba nusiuntė laišką Vokietijos kancleriui, Prezidentui bei Parlamento (Bundestago) partijų nariams. Jame išsakė Lietuvos jaučiamą grėsmę ir kvietė Vokietiją bei ES neleisti, kad autoritariniai režimai jas šantažuotų.
„Baltarusijos diktatorius, naudodamasis migrantais, vykdo spaudimą ES ir bando ją destabilizuoti. Europos destabilizavimas ir jos šalių visuomenių susiskaldymas taip pat yra ir Rusijos diktatoriaus tikslas, – rašoma laiške. – Kartu akivaizdu, kad ši įvykių raida yra ne kas kita, kaip ankstyvoji kulminacija nuosekliai augančios agresijos Vakarų, laisvės apskritai, demokratijos ir teisinės valstybės atžvilgiu.“
„Kreipiamės į Jus, ragindami ir toliau atmesti ir smerkti nusikalstamus Baltarusijos režimo veiksmus ir agresyvią V.Putino politiką, – tęsiama laiške. – Palaikome Jus, norinčius aiškiai parodyti, kad tautų teritorinis vientisumas, suverenitetas ir laisvas apsisprendimas yra esminiai ir neatšaukiami tarptautinės teisės elementai. (…) Skaudžios praėjusio amžiaus vidurio pamokos parodė, kad nuolaidžiavimas agresoriams neišvengiamai didina jų apetitą ir ne tik neužkerta kelio karo tikimybei, bet priešingai – ją didina.“
Vokietijos politinėms viršūnėms išsiųstame laiške taip pat pabrėžiama, kad lietuviai pasaulyje, kartu su kitomis tautinėmis bendruomenėmis – latviais, estais, lenkais, ukrainiečiais ir baltarusiais – yra pasirengę stiprinti šalių santykius ir ginti demokratines vertybes jos šalyse: „Vokietija ir ES neturi leisti, kad autoritariniai režimai jas šantažuotų. Privalome ginti mūsų bendras pagrindines vertybes – laisvę, demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę.“
Laiškas sulaukė reakcijos. „Jau gavome atsakymą iš Bundestago laisvųjų demokratų partijos (FDP) pirmininko. Jis dviejų lapų laiške rašo, kad lietuvių bendruomenė yra svarbi visos Vokietijos visuomenės dalis, kad palaiko mūsų laiške išdėstytą poziciją ir išsako solidarizavimąsi su Lietuva“, – portalui Pilietybė.lt sakė I.Petraitytė-Lukšienė.
Lietuvai susidūrus su A.Lukašenkos orkestruojama migrantų krize, premjerė Ingrida Šimonytė portalui Pilietybė.lt laidoje „Pokalbiai su pilietybe“ dar praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje akcentavo diasporos soft power galią: „Jūs galite būti tikrovės balsu dezinformacijos tamsoje. Galite dalintis valstybių, kuriose gyvenate pavyzdžiu, kad nebūtų manipuliuojama informacija. Tikros situacijos iš savo gyvenamosios vietos atskleidimas būtų vertingas.“
Dėl Baltarusijos režimo veiksmų Lietuvai paskelbus nepaprastąją padėtį, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius interviu portalui Pilietybė.lt pabrėžė, kad siekiant Lietuvos ir visos Europos Sąjungos sėkmės šioje neeilinėje situacijoje yra labai svarbus pasaulyje gyvenančių tautiečių indėlis.
Viceministro teigimu, pats svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti diaspora, yra paaiškinti savo gyvenamoje visuomenėje kas iš tikrųjų vyksta, su kokiomis problemomis susiduriame. „Pasakojimas apie situaciją, diskusija apie tai, klausimų kėlimas, galbūt organizavimas viešų renginių, nes ne visur yra žinoma“, – kalbėjo A. Pranckevičius ir pabrėžė, kad „diasporos vaidmuo visada buvo labai svarbus skleidžiant žinią, paaiškinant, kas vyksta mūsų regione ir sensibilizuojant tiek viešąją, tiek politinę opiniją.“
Daugiau nei 160 narių vienijančios Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė primena, kad lietuvių bendruomenės pasaulyje visada užsiėmė aktyvia pilietine veikla ir negali sau leisti dabar patogiai snausti: „Mes turime būti aktyvūs ir reaguoti į iškilusius pavojus, kaip tai darė mūsų pirmtakai nuo pat Vokietijos lietuvių bendruomenės prieš 76-erius metus ir Pasaulio lietuvių bendruomenės įkūrimo.
Žiūrint istoriškai, Vokietijos lietuvių, kaip ir kitos bendruomenės bei jaunimo sąjungos visame pasaulyje, iki pat 1990-ųjų pilietiškai angažavosi, atliko netgi diplomatų funkcijas, kad būtų nepripažinta Lietuvos okupacija, kad prisidėtų prie Lietuvos saugumo ir laisvės. Lietuvių bendruomenės aktyviai pasisakė geopolitinėmis, politinėmis ir istorinio teisingumo temomis. Tai buvo pilietinė, patriotinė veikla, trukusi dešimtmečius! Šis darbas negali sustoti, negalime užmigti. Dabar Lietuva yra laisva, tačiau pašonėje iki šiol turime agresyvų ir terorizuojantį kaimyną, todėl laisvę ir demokratiją turime saugoti nuolat.“
Anot I. Petraitytės-Lukšienės, labai svarbu, kad lietuvių bendruomenės pasaulyje ne tik puoselėtų lietuviškumą, vykdytų kultūrinę veiklą, bet ir diskutuotų tėvynei aktualiais klausimais tarpusavyje, o šių dienų geopolitikos bei hibridinių grėsmių kontekste gebėtų atpažinti tas grėsmes, jas įvardinti, reaguoti ir išsakyti savo poziciją.
Vokietijos lietuviai reaguoja ir poziciją išsako ne pirmą kartą. 2020 m. gegužę bendruomenės Taryba, kartu su Vokietijos Ukrainiečių Bendruomenės centro ir Vokietijos Sakartvelo Bendruomenės valdybomis, kreipėsi į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir kitus valdžios atstovus prašydami, kad jie nedalyvautų Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vakarų Europoje minėjimo renginiuose Maskvoje.
„Pabrėžėme, kad toks dalyvavimas reikštų Rusijos agresyvios okupacinės ir ekspansinės politikos Europoje ir visame pasaulyje palaikymą, ir paties agresoriaus pagerbimą. Norėjome atkreipti dėmesį ir į Rusijos rėžimo vykdomą demokratijų destabilizavimą, dezinformaciją ir Europos istorijos iškraipymą. Kartu solidarizavomės su piliečiais tų valstybių, kurios šiandien patiria Rusijos agresiją“, – portalui Pilietybė.lt pasakojo I.Petraitytė-Lukšienė.
Taip pat Miuncheno lietuvių bendruomenė ir Vokietijos lietuvių bendruomenė viešai išsakė savo poziciją 2021 m. gegužės pabaigoje dėl nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo, pabrėždami, kad Lukašenkos režimas kelia grėsmę visos ES saugumui.
