Linksmos ir visapusiškai lavinančios muzikos ir šokio pamokų programos „Solis“ priešmokyklinio amžiaus vaikams įkūrėja – Vokietijos lietuvė Gintarė Kemeklienė. Ji – profesionali šokėja, dainininkė ir pedagogė. Muzikos ir šokio pedagogės išsilavinimą ji įgijo Orff-Institute Mozarteum universitete Zalcburge.
Kalbiname G. Kemeklienę apie jos išplaukimą į plačiuosius užsienio vandenis, aistrą šokiui ir požiūrį, jog visi vaikai nusipelno muzikos ir šokio išsilavinimo.
Kryptis – užsienis. Pradžia: Kaunas – Miunchenas.. Kodėl pirmiausiai „nuvingiavai“ būtent į Vokietiją, „menų kalvę“?
Iš tiesų nuo pat pradžių mano tikslas buvo Zalcburgas ir jame atrastos muzikos ir šokio pedagogikos studijos. Tačiau nemokėjau vokiečių kalbos, o studijos buvo tik vokiškai, tad reikėjo ieškoti galimybių šią kalbą įvaldyti. Pirmiausia pasinaudojau galimybe įstoti į anglų ir vokiečių filologijos studijas Kaune ir ten pasimokyti pusmetį. O tada kartu su mano vyru, nors tuo metu dar tik draugavome, nusprendėme, kad galėčiau kitą pusmetį praleisti pas jo mamą, kuri gyvena Miunchene. Esu jai labai dėkinga, kad mane priėmė. Per tą laiką įveikiau du vokiečių kalbos kursus, ruošiausi kitoms stojamųjų egzaminų užduotims ir atėjus laikui stoti, buvau neblogai pasiruošusi parodyti savo žinias.
Kita stotelė – Zalcburgas?
Kai reikėjo ieškoti, ką studijuoti, teko nemažai pasukti galvą. Nežinojau, ko noriu, niekas neatrodė įdomu. Sakiau, galėčiau toliau daryti tai, ką iki šiol dariau – šokti, groti, dainuoti. O pro Austriją teko vieną kartą pravažiuoti, grožis iškart patraukė. Ir išsirink tu man šalį, kurioje nesusikalbi! Beieškant studijų, mama dūrė pirštu į kompiuterį ir taip atradom pedagogikos studijas Zalcburge Orff-Institute Mozarteum universitete. Iš tiesų tuo metu apie pedagogiką visai negalvojau, buvo žodžiai „muzika“ ir „šokis“, tad sakiau tinka!
Na, o miestas tikrai nuostabus. Visada atsiminsiu Zalcburge praleistus metus kaip vienus geriausių. Miesto grožis tiesiog užburia, iki pat išvažiavimo dienos negalėjau patikėti, kad aš čia gyvenau. Didybė, kalnai ir ramybė… Nors jis laikomas turistiniu miestu, ramybė vis tiek išlieka. Vien apie tai pagalvojus, pajuntu krūtinėje buvimo ten jausmą. Ir, žinoma, tai menu dvelkiantis miestas, kuriame kas antras pastatas – pilis.
Ir man teko apsigyventi pilyje. Po stojamųjų egzaminų vyras pasakė “Tu gyvensi čia!”. Tuo metu vyras mokėsi Olandijoje, tad draugavome per atstumą. Prie pat mano instituto stovėjo nuostabaus grožio pilis, kurios kieme, beje, buvo filmuojama scena iš „Muzikos garsų”. Ta pilis buvo studentų bendrabutis, joje buvo ir koncertų salė. Gyventi prie pat instituto buvo šaunu, dvi minutės ir jau paskaitoje, dvi minutės ir namie! Taip pat, kadangi institutas buvo toliau nuo centro, turėjau galimybę kiekvieną dieną mėgautis kvapą gniaužiančia gamta.
Mūsų turimomis žiniomis, vienas iš pagalbininkų stojant buvo būtent VLB pirmininkas A. Hermanas. Ar jaučiate lietuvišką užnugarį už Lietuvos ribų?
Taip, ruošiantis stojamiesiems egzaminams tikrai džiaugiausi sulaukusi tokio palaikymo ir tokios didelės pagalbos. Alfredo dėka gavau patalpas, kuriose galėjau ruoštis šokio solo stojamiesiems, taip pat turėjau galimybę pasipraktikuoti savo kūrinius prie fortepijono Alfredo namuose. Tai, su kokiu instrumentu ruošiesi, turi didelės įtakos tavo pasirodymui. Taip pat Alfredas surengė koncertą, kuriame galėjau atlikti savo ruošiamus kūrinius publikai. Nuolatinis skatinimas ir palaikymas tikrai jautėsi visą laiką. Taip pat, pasisekė, kad mano vyro mama – operos dainininkė, ji padėjo man ruoštis dainavimo užduotims. Be tokio pasiruošimo tikrai būtų buvę daug sunkiau, tad tikrai taip, jaučiau stiprų lietuvišką užnugarį.
Prestižinis Zalcburgo universitetas „Mozarteum“, koks jis? Kokios buvo Tavo muzikos ir šokio pedagogikos studijos?
Taip, šis universitetas ugdo tikrus talentus. Čia suvažiuoja mokytis tiek daug skirtingų jaunų žmonių iš viso pasaulio! Ir jie visi tokie talentingi! Dėl to nenuostabu, kad juntama gana stipri konkurencija. Tačiau, nepaisant to, šio universiteto aplinka pakylėja ir skatina siekti geriausio rezultato. Mano studijų pakraipos, muzikos ir šokio pedagogikos, buvo mokoma Orff-Institute, kuris taip pat priklausė Mozarteum universitetui, tad dažniausiai visos paskaitos man vykdavo ten. Tai buvo palyginti mažas institutas, čia veikiau jauteisi tarsi pakliuvęs į vieną didelę šeimą. Visi mokytojai, profesoriai, studijų kolegos buvo labai draugiški, o palaikymas kartais net per didelis! Ypač iš studijų kolegų, kartais nebežinai, ar iš tikrųjų gerai, ar tik taip sako!
Ar studijų metu, ar joms pasibaigus ir prasidėjo muzikos bei šokio edukacinės programos „Solis“ kūryba? Kodėl būtent muzikos ir šokio pamokos priešmokyklinio amžiaus vaikams?
„Solis“ gimė visai netikėtai, karantino metu man neplanuotai atsidūrus Lietuvoje. Jau kuris laikas sukosi mintis pradėti kurti kokius nors video vaikams, bet kažko trūko. Daug šnekėjomės su vyru ir taip atradome prenumeratos formatą, kuris Amerikoje yra labai stipriai išsivystęs, čia Europoje mažiau, o Lietuvoje jos praktiškai visai nėra. Taigi man viskas tarsi susijungė ir stačia galva puoliau vystyti šią veiklą. Labai myliu vaikus ir turiu nemažai darbo patirties su šiomis amžiaus grupėmis. Norėjau padėti tėvams, kurie nori lavinti savo vaikus namuose, ypač karantino metu. Taip pat, manau, kad „Solis“ programa suteikia tėvams pasirinkimo, kaip lavinti savo vaikus galimybę. Labai daug dirbu, kad kokybė ir pateikimas būtų geriausi. Šis formatas man taip pat yra naujiena, dėl to labai įdomu atrasti, mokytis ir tobulėti!
„Visi vaikai nusipelno muzikos ir šokio išsilavinimo“ – toks Tavasis moto. Kaip to pasiekti?
Kaip jau minėjau, mano programa gali būti naudojama iš bet kur, tai suteikia visiems tėvams galimybę ja pasinaudoti. Galbūt ne visiems tėvams pavyksta leisti vaikus į įvairius būrelius, tad „Solis“ – puiki išeitis. Apskritai, muzika ir šokis yra mums visiems natūralūs ir įgimti dalykai. Vaikuose mes galime tai labai aiškiai pamatyti. Jie pažįsta pasaulį per judesį, visu kūnu, juk net kūdikiai gimsta su polinkiu reaguoti į ritmą. Vien tai parodo, kaip svarbu yra vaikams gauti muzikos ir judesio lavinimą, tai jiems nėra svetima. Yra atlikta daug studijų, kurios parodo, kaip muzikos ir šokio lavinimas teigiamai veikia vaikų vystymąsi, smegenis, psichologinę bei emocinę sveikatą. Rezultatai nenuginčijami.
Muzika, šokis ir vaikai – Tavasis kelias?
Net neabejoju, kad menas visada išliks mano veikla. Nors veiklos pobūdis su metais keičiasi, aš dar vis esu ieškojimuose. Šiuo metu mano, kaip atlikėjos tikslas yra išbandyti savo jėgas muzikinio teatro scenoje. Daug ties tuo dirbu ir siekiu to. Dar neaišku, kurioje šalyje, tačiau planai dideli! „Solis“ veikla man labai patinka, manau, tai puikus būdas pritaikyti per studijas įgytas žinias čia Lietuvoje. Kas žino, į ką tai gali išaugti! Liepą ir rugpjūtį būsiu Lietuvoje ir kviesiu vaikus į įvairių miestų parkus. Nekantrauju susitikti kuo daugiau vaikų!
