Hannah Arendt savo knygoje apie totalitarizmo ištakas rašo, kad pažanga ir pražūtis yra dvi to paties medalio pusės. Viskas priklauso nuo to, į kurią pusę bus žiūrima. Stulbinantis faktas, kad toks „menkas reiškinys“ kaip žydų tautos klausimas ir antisemitizmas galėjo tapti pagrindiniu veiksniu, padėjusiu kilti nacių sąjūdžiui, vėliau pasauliniam karui, o galiausiai rastis mirties fabrikams.
Politinė juodoji propaganda ir ją skleidžianti žiniasklaida yra ginklas, kuris, atsidūręs valdžios troškimo užvaldyto asmens rankose, gali mobilizuoti mases protu nesuvokiamiems veiksmams su žiauriausiomis pasekmėmis. Juodosios propagandos ginklu XXI amžiuje mojuoja ne vienos pasaulio šalies diktatorius, šiuo metu pasaulyje yra bent dešimt šalių, kurios yra tvirtai apraizgytos ir smaugiamos nesiliaujančios totalitarinių režimų propagandos. Tai Venesuela, Kuba, Sirija, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, Šiaurės Korėja, Kinija, Turkija. Taip pat ir Lietuvos kaimyninės šalys – Baltarusija ir Rusija. Tai šalys, kenčiančios nuo vieno žmogaus valdžios užgaidų, karų bei išpuolių, dėl kurių kyla tautos pasipriešinimas ir susirėmimai su valdžia, siekiant gyventi laisvoje šalyje. Politinė komunikacija yra valdžios įrankis, kuriuo politikai per žiniasklaidą veikia visuomenės nuomonę, struktūruoja jos politinę elgseną, telkia bendraminčius, realizuoja politinius sprendimus, organizuoja ideologines struktūras (Bielinis, 2002: 49).
Baltarusija ilgą laiką tarsi neturėjo politinės opozicijos, bet 2020 metų rugpjūtį suprato, jog ji egzistuoja – staiga ir (ne)tikėtai didžiuliame ir ilgalaikiame šalies politinės propagandos mechanizme atsirado realus priešas – laisvos žiniasklaidos priemonės poziciją užimantis informacinis kanalas „NEXTA“, turintis 587 tūkst. prenumeratorių bei kitos visuomenės informavimo priemonės, skelbiančios tautai apie suklastotus rinkimų rezultatus ir norą išsilaisvinti iš ilgiausiai šalies vadovo postą (nuo 1994 metų) užimančio diktatoriaus – Aleksandro Lukašenkos režimo. Šios visuomenės informavimo priemonės siekia, kad Baltarusija taptų modernia, šiuolaikiška, pažangia demokratine Europos valstybe. Taigi ši politinė Baltarusijos opozicija skelbia, kad Aleksandro Lukašenkos režimas sekmadienį nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą tam, kad galėtų suimti juo skridusį Baltarusijos žurnalistą, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją ir vyriausiąjį redaktorių Romaną Protasevičių. R. Protasevičius anksčiau dirbo fotografu Baltarusijos žiniasklaidoje, buvo Vaclavo Havelo žurnalistikos programos narys, o 2019 m. turėjo palikti Baltarusiją dėl veiklos informaciniame kanale „Nexta“.
Kaimyninių šalių aktualijų temoms neabejingi Hamburgo, Miuncheno, Štutgarto ir Niurnbergo lietuvių bendruomenių atstovai gegužės 29-30 dienomis dalyvavo pasaulinėje solidarumo akcijoje „Global picket of solidarity with Belarus“.
Kodėl mes solidarizuojamės ir kodėl mums tai rūpi?
„Šiandien Miuncheno lietuvių bendruomenė kartu su Baltarusijos diaspora pasisako už laisvę bei demokratiją ir protestuoja prieš vykdomą valstybinį terorą, reikalauja paleisti politinius kalinius ir sustabdyti represijas! Europos viduryje, Baltarusijoje, už balta-raudona-balta spalvas ar tiesiog už savo žurnalistinį darbą gali būti uždarytas į kalėjimą ir ten būti kankinamas. O „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, užgrobimas rodo, kad tai nebėra tik įvykiai Baltarusijoje. Ir tai ne tik baltarusių tautos (kaip ir ne tik ukrainiečių) kova dėl laisvės – tai yra visos Europos kelias į laisvę, į Europą be užsilikusių diktatūrų!” – sakė Irma Petraityte-Luksiene, VLB Tarybos narė ir Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė.
„Šiandien Štutgarto baltarusiai išskandavo ir išdainavo savo norą būti laisvais ir tapti viena šeima kartu su Europos valstybėmis. Tautos laisvės siekis skambėjo patriotinėse dainose, o vytis ant baltarusių vėliavų mums priminė lietuvišką atgimimo sąjūdį. Džiugu, kad renginys sulaukė didžiulio dėmesio ir palaikymo iš Štutgarto žurnalistų, politikų ir televizijos. Be galo svarbu, kad engiamos tautos balsas yra girdimas Europoje.” – sakė Juozas Vasiliauskis, VLB Tarybos narys ir Štutgarto lietuvių bendruomenės pirmininkas.
„Esu ir sujaudinta, ir pakylėta. Sujaudinta, rodos, dar ne taip seniai, mes lietuviai kovojome už Lietuvos ir savo Laisvę. Šiandien keliu į laisvą ir demokratišką šalį eina mūsų kaimynai baltarusiai. Pakylėta, nes dalyvaujant šiandienos mitinge Niurnberge, po mano kalbos mitingo dalyviams supratau, kaip jiems dabar reikia mūsų palaikymo, kaip juos pakylėjo dalyvaujančių lietuvių solidarumas ir elementarus, nuoširdus padrąsinimas bei palaikymas šioje svarbioje kovoje prieš diktatūrą ir terorą jų šalyje.” – mintimis dalinosi Rasa Weiß, Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos narė ir Vasario 16-osios gimnazijos direktorė.
„Kodėl man svarbu, kas vyksta Baltarusijoje? Yra dvi priežastys, kodėl aš dalyvavau mitinge kartu su baltarusiais prie Elbės filharmonijos Hamburge. Pirma, esu lietuvė, kuri dar pamena, kokia kaina buvo atgauta Lietuvos nepriklausomybė. Kelias buvo ilgas ir nelengvas. Tada visi laukėme bent menkiausio palaikymo ir pripažinimo iš kitų valstybių. Šiandien mes esame laisvos šalies piliečiai ir galime parodyti savo palaikymą bei solidarumą Baltarusijos žmonėms, kurie dabar taip pat kovoja už savo laisvą ir demokratišką valstybę.
O paskutiniai įvykiai parodė, kad ta kova už demokratiją ir laisvę nėra vien tik baltarusių reikalas. Užgrobtas lėktuvas su kitų tautų piliečiais dėl nusikaltėlio (diktatoriaus – red. past.) planų, tuo lėktuvu namo skirdusių žmonių laisvės suvaržymas kelioms valandoms, tie žmonės patyrė psichologinį diskomfortą, baimę ir nežinią, du keleiviai buvo pagrobti.
Šis incidentas parodė, kad nusikaltėlis nežino ribų. Ar po šio įvykio EU viduje galima jaustis saugiai? Šitas nusikaltėlis vis dar neteisėtai ir diktatoriškai valdo šalį.
Kokie bus tolesni jo planai, kai jis yra palaikomas Kremliaus režimo?
Labai tikiuosi, kad EU politikai imsis pačių griežčiausių sankcijų stabdant A. Lukašenką. Neteisėtai kalėjimuose uždaryti žmonės privalo būti paleisti, taip pažeidžiamos žmonių teisės.” – sakė Asta Korinth, Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Iš oficialios Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkės I. Petraitytės kalbos:
„Tai jau nebe tik įvykiai Baltarusijoje! Iš Baltarusijos naikintuvo keleivinis lėktuvas „Ryanair“, skridęs iš Atėnų į Vilnių, priverstas nusileisti Minske. Tai aiškiai rodo, kad tai ne tik įvykiai Baltarusijoje! Buvo sukelta grėsmė Europos Sąjungos ir ne ES piliečių saugumui. Žinome, kad lėktuve buvo žmonės iš dvylikos šalių, įskaitant 90 Lietuvos piliečių. Šiame lėktuve galėjo būti bet kuris iš mūsų. Matome, kad nusikalstamas A. Lukašenkos režimas ir už jo esantis Kremliaus režimas, yra nenuspėjamas ir kelia pavojų visos Europos Sąjungos saugumui. Lietuvos Respublikos prezidentas, LR užsienio reikalų ministras ir ministras pirmininkas šį įvykį įvardijo kaip valstybinį teroro aktą ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis griežtų priemonių, kad būtų pasiųsta aiški žinia kitiems autoritariniams režimams. Šis išpuolis neturėtų būti vertinamas kaip pavienis, jis yra eskalavimo, vykstančio nuo praėjusių metų rugpjūčio, dalis. Tai dar vienas A. Lukašenkos režimo bandymas bet kokiomis priemonėmis išlikti valdžioje, tai yra vis rimtesnė saugumo problema visai Europos Sąjungai […] Šiandien ir kiekvieną dieną tampa vis svarbiau raginti pilietinę visuomenę aktyviai išreikšti mūsų pilietinę poziciją demokratijos atžvilgiu ir pasisakyti prieš diktatorių valstybinį terorizmą. Ir taip pat labai svarbu – baltarusius, kurie prisiglaudė ES bėgdami nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, Europos saugumo institucijos turi apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo tremtyje. Nes Baltarusijos ir galbūt Rusijos žvalgybos pareigūnai įlipo į lėktuvą Atėnuose. Visa situacija Baltarusijoje yra aiški – tai ne tik kova už demokratiją ir laisvę (kaip ir ukrainiečiai, ne tik kovojantys už Ukrainą), tai turėtų būti suprantama kaip visos Europos kelias į laisvę – į Europą, kurioje nelieka diktatūros!“
LITERATŪRA:
Hannah Arendt. Totalitarizmo ištakos. 2001
John Durham Peters. Kalbėjimas vėjams. 2004
Jerzy J. Wiatr. New Authoritarianism: Challenges to Democracy in the 21st century. P. 57, 77,
Laisva žiniasklaidos priemonė NEXTA. Prieiga per internetą: https://t.me/s/nexta_tv?before=16017
What’s happening in Belarus? Prieiga per internetą: https://www.bbc.com/news/world-europe-53799065
Jūratė Damulytė, Ramūnas Jakubauskas, BNS. Baltarusijos režimo Minske nutupdytas lėktuvas sugrįžo į Vilnių.
Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/baltarusijos-rezimo-minske-nutupdytas-lektuvas-sugrizo-i-vilniu.d?id=87267017
Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ
„Informacijos” žurnalas internete: https://issuu.com/vlbe/docs/nl_09.07
