2021 m. balandžio 9 dieną VLB Berlyno apylinkės narei Paulinai Ivinskienei sukanka 100 metų.
Prieš persikeldama gyventi į Berlyną, P. Ivinskienė buvo aktyvi Vokietijos lietuvių bendruomenės Kelno – Bonos apylinkės narė, Kelno – Bonos lietuvių moterų federacijos klubo pirmininkė, Vokietijos ateitininkų valdybos iždininkė, viena iš veikliųjų VLB Kelno – Bonos apylinkės švenčių ir kitų renginių iniciatorių bei ruošėjų. Ji kartu su kitomis lietuvių moterų federacijos narėmis dalyvaudavo demonstracijose, reikalavo laisvės politiniams kaliniams ir Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. P. Ivinskienė ilgus metus priklausė Vokietijos ateitininkų valdybai, ėjo iždininkės pareigas. Ji kasmet dalyvaudavo Vokietijos ateitininkų šventėse pas prelatą Antaną Bungą Bavarijoje, visada mėgo bedrauti, turėjo gražų balsą.
Paulina Talanskaitė-Ivinskienė gimė 1921 m. Antaliepės valsčiuje, Zarasų apskrityje. 1940 m. ji baigė Kauno VI valstybinės gimnazijos 7 klases, o 1942-aisiais – Kauno gailestingųjų seserų mokyklą. Nuo 1942 iki 1944 m. dirbo Utenos ligoninėje. Kaip ir daugelis lietuvių karo metu gelbėdamasi nuo iš rytų artėjančio fronto, P. Talanskaitė atsidūrė Vokietijoje. Anglijai sutikus priimti iš Vokietijos karo pabėgėlius pagal taip vadinamą projektą „Pabaltijo baltosios gulbės“, Paulina emigravo į Angliją. Ten dirbo ligoninėse ir ketverius metus vaikų darželyje gailestingąja sesele.
1957 metais ištekėjo už žymaus istoriko prof. Zenono Ivinskio, gyveno Romoje ir Bonoje, susilaukė sūnaus Kęstučio, kurį, anksti mirus sutuoktiniui, viena užaugino ir išmokslino. Kęstutis buvo aktyvus Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos narys ir jos pirmininkas. Gražų šimto metų jubiliejų švenčianti moteris turi anūką Joną ir anūkę Moną. Jau daugelį metų P. Ivinskienė gyvena Berlyne, jaukiuose senelių namuose.
Jubiliatei linkime sveikatos ir gerų žmonių, tegul jie kaip angelai sargai būna kartu, kai liūdna ir skauda.
Ona Bartusevičienė ir Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė
