Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vienintelis gilias tradicijas turintis lietuvių periodinis leidinys Vokietijoje. |
Spektaklio visuomenė Apnuoginta tiesa arba uždangoms nusileidus mes išvydome giliai pasąmonėje snaudžiančią tiesą – politika yra didžiulis spektaklis, o pagrindinis lėlininkas, tampantis už virvučių, – galia. Spektaklio visuomenė, kurią aprašė prancūzų autorius Guy Debord, – valdoma visuomenė. Tokiais buvome ir mes, tačiau šis apibūdinimas ypač tinka Baltarusijos žmonėms, su kuriais išvien ėjome mūsų dieną, Baltijos kelio dieną. Jie nebenori gyventi spektaklyje, nebenori primestų vaidmenų ir sugalvotų scenarijų, jie nori – pilnavertiško, europietiško ir pažengusio žmogaus, iš kurio nėra tyčiojamasi, gyvenimo. Kamštis Minsko plente. Kažkur autobuso gale girdisi patariantis, istorinis balsas, – taip buvo ir tądien, Baltijos kelyje. Nepavyko nuvažiuoti iki gyvosios grandinės vietos, teko lipti pusiaukelėje ir bėgti. Būtent taip darė ir „Laisvės kelio“ dalyviai – lipo pusiaukelėje ir bėgo, kad tik spėtų tapti istorinio įvykio dalimi. Pagaliau po 31-erių metų mes vėl, o gal ir pirmąkart pajutome fizinį ir dvasinį tautų bendrystės jausmą. Pirmąkart patyrėme masinę užsienio lietuvybės užuovėją. Stebuklingai susibūrėme bendram tikslui – palaikyti mūsų kaimynus baltarusius. Tuomet supratome, kaip baugiai ir gąsdinančiai atrodo protestai. Nuo politikos nepabėgsime. Kaip ir nuo artėjančių rinkimų. Nors bėgantieji dar turi laiko, jau vartome biografijas, jungiamės į virtualius susitikimus ir galvojame apie tai, kas mūsų laukia. Kas laukia pasaulio lietuvių, išrinkus turintį jiems dirbti Seimo narį? Ar situacija dėl pilietybės išsaugojimo, elektroninio balsavimo, grįžimo ir integracijos į Lietuvos visuomenę keisis? Ar šlubuojantys Vyriausybės aparatai ir programos, sistema atgis, ar į ją bus įpūsta ugnies? Ar mes susigrąžinsime savo piliečius? Ar pasinaudosime lietuvybės jėga pasaulyje? Laikas parodys, tačiau turime akylai stebėti kandidatus ir neapsigauti. Turime pasinaudoti loginiu, tiriamuoju ir kitais balsais bei savybėmis ir, žinoma, būtinai dalyvauti artėjančiuose rinkimuose. Šiame numeryje pristatome dar penkis kandidatus į Seimą Pasaulio lietuvių apygardoje. Noriu pasidžiaugti Vokietijos lietuvių bendruomene, kuri drauge su Pasaulio lietuvių bendruomene suorganizavo gausiai peržiūrėtus ir svarbius debatus su kandidatais Berlyne. Noriu pasidžiaugti įkvepiančiais jos nariais – net palikę bendruomenės gretas jie tęsia darbus tobulesnės sistemos, lietuvybės puoselėjimo ir išsaugojimo link. Ačiū, Sergej Šišulin, už įkvėpimą, už ilgus metus, paaukotas dienas ir naktis bendruomenei ir kviečiu skaityti nuoširdų, motyvuojantį interviu su Hamburgo lietuviu. Šiemet rugsėjis uždaras. Šalys veria savo sienas, bijo plintančio viruso, o aš savęs klausiu, ar priėjome prie šios kasdienybės sistemingai, ar staiga, šiek tiek užmigus mūsų protams? Prasmingo, produktyvaus ir, svarbiausia – sveiko rugsėjo linkėdama, Evelina |
Šiame numeryje skaitykite: |
4-6 psl. Po 31-erių metų: naujoji gyvoji grandinė – Laisvės kelias į Baltarusiją! |
9-12 psl. Kandidatų susitikimas debatuose: įvardijo politinės valios trūkumą |
14-15 psl. Pradžios šventė: mokslus pradėjo daugiau kaip 200 moksleivių |
19-20 psl. Lietuvybę atradęs ne cepelinuose ar google paieškoje |
26-27 psl. Pokario kartos žymė – visada žiurėti tik į priekį |