Mylimas Hiutenfelde,

ačiū, kad globoji Vasario 16-osios gimnaziją ir Renhofo pilį, kurios, pripažinsiu, suteikia Tau išskirtinio žavesio. Kaskart vykdama ten jaučiu širdžiai mielą momentą, tokį namų ilgesio jausmą, kokį išgyveni, kai po ilgos kelionės sugrįžti namo – Vokietijos lietuvių bendruomenėje jaučiuosi kaip šeimoje. Panašu, kad sąvoką „kaip namuose“ galėtų pavartoti ne vienas lietuvis, net Lietuvos aukšto rango pareigūnai, kurie kartkartėmis atvyksta į lietuvių centrą Vokietijoje. Tokio malonaus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir jo delegacijos vizito Hiutenfeldas – Vasario 16-osios gimnazija ir Vokietijos lietuvių bendruomenė – sulaukė ir per Lietuvos gimtadienį.

O gimtadienis buvo išties griausmingas. Trijų dalių šventė atitiko visų amžiaus grupių poreikius, sukūrė terpę mūsų apmąstymams, suteikė kažką naujo. Į gimtadienį atvyko garbūs ministrai, Heseno žemės atstovai, merai, profesoriai, o svarbiausia – lietuviai, be kurių šios žemės – pilies ir gimnazijos – tiesiog nebūtų. Vienas kitam esame pagrindas ir neužgniaužiama stiprybė. Būtent todėl mūsų stiprybė yra mūsų mokytojai – sveikinu dr. Vincą Bartusevičių, gavusį daugiau nei tik pelnytą apdovanojimą.

Ištisus metus švęsime Vasario 16-osios gimnazijos veiklos septyniasdešimtmetį. Pradėjome su trenksmu, su jau nauju įvaizdžiu – gražiomis ir prasmingomis mintimis. Žinoma, negalima sakyti, kad viskas tik gerai, nes juk taip norėtųsi, kad gimnaziją lankytų dar daugiau lietuvių vaikų. Tačiau jausdama gimnazijos bendruomenės jėgą ir nors truputį pažinodama naująją gimnazijos direktorę, pranašauju šiai unikaliai įstaigai tik gerą ateitį, o prie jos sėkmės mes kiekvienas galime prisidėti.

Šiame „Informacijų“ numeryje kaip ir visuomet – daug tautiškumo. Daug lietuvybės. Kaskart labai džiaugiuosi naujais interviu, portretais, atrastais žmonėmis ir jų mintimis. Toks ir šis numeris. Iki šiol nepažinojau ir Miuncheno lietuvės, karininkės kapitonės Gretos, kuri Vasario 16-osios minėjimo metu išsakė tokių minčių, kurios tiesiog įsirėžė į atmintį. Apie tą patį tautiškumą ir kovotojo geną. Šiame žurnalo numeryje Greta pasidalijo savo kalba, o su savo, karininkės, gyvenimo ypatumais kvies susipažinti jau kitame, kovo mėnesio, „Informacijų“ numeryje.

Na, ir baigdama pasakysiu:

– Kaip gerai, kad mes vieni kitus turime – tiesiog mintyse ar rišliame sakinyje, o dar geriau – savo gyvenimuose!

Kaip visuomet šiltai –

Evelina