VLB „Informacijos“ Nr. 10 (586)

Trys priežastys

Vykimas į Hiutenfeldą, nors buvau jame vos keletą kartų, visuomet tampa didele švente. Kaip jau supratote, lapkričio pradžia man buvo išties šventinė. Dėl trijų priežasčių – susitikimo su Vokietijos lietuviais (dėkoju organizatoriams), koplyčios jubiliejaus (nepakartojamai šilto minėjimo) ir dėl Maironio, nors penkioms minutėms sujungusio net labiausiai nutolusias širdis.

Ar pastebėjote, kad visuomet turime mažiausiai tris priežastis? – dėl ko išvykome iš Lietuvos, dėl ko į ją grįžtame, dėl ko esame ir jungiamės į bendruomenes. Tačiau pirmoji – visuomet svarbiausia. Įsivardinkime kiekvienas tas tris priežastis, kodėl mes esame bendruomenėje. Net neabejoju, jog pagrindinė priežastis bus visus suvienijęs noras puoselėti savo kalbą, tradicijas, kultūrą, troškimas perduoti tai savo vaikams. Todėl kaskart, apimti panikos dėl Jus liečiančių kitų padarytų klaidų arba dar nerastų sprendimų, padėkime vieni kitiems – išgyventi sunkų momentą, pasiūlyti pagalbą arba tiesiog suprasti. Ir nors tai skamba lyriškai, artėjantis laikotarpis, Adventas, ir vidinis balsas man būtent tai diktuoja. Beje, kaip ir kiekvieną redaktoriaus žodį – jį visuomet rašau širdimi.

Svarbūs įvykiai – koplyčios jubiliejus, Miuncheno lietuvių bendruomenės 75-metis, Mokslo premija užsienio lietuviams, griuvusios Berlyno sienos minėjimas, ar net „Annaberger Annalen“ išleistas 27 tomas – viskas yra svarbu. Ypač sveikinu Miuncheno lietuvius, surengusius tokį išskirtinį, iškilmingą minėjimą! Plačiau apie tai – jau kitame numeryje. Šiame – unikalūs kadrai iš ilgametės Miuncheno lietuvių bendruomenės narės Julijos Baronės archyvo.

Reiškiu ir didžiulę užuojautą dėl Lietuvos Respublikos antrojo ambasadoriaus Vokietijoje dr. Zenono Namavičiaus netekties. Dėkoju gerb. O. Bartusevičienei už pasidalintą straipsnį apie pasaulį palikusią, iškilią asmenybę.

Šio numerio portretas – Diuseldorfo lietuvis, bendruomenės pirmininkas Augustas Šernius, su kuriuo susipažinome tiesiogine prasme – prie lėkštės moliūgų sriubos, kurią valgėme Renhofo pilyje. Simboliška, tačiau itin aštraus proto lietuvis – labai įdomi asmenybė, su kuriuo kviečiu susitikti puodeliui kavos, – dabar, čia. Jo pamąstymai apie bendruomeniškumą šiandien labai reikalingi.

Adventas pasibeldė į mūsų duris. Ar girdit? Daugelis Jūsų pasitikote jį įvairiausiomis kompozicijomis, kurias kūrėte drauge. Tai  taip pat yra labai svarbu. Ir turbūt turime daugiau nei tris priežastis laukti šv. Kalėdų ir kitų ateinančių švenčių.

Na, o dabar kviečiu Jus skaityti mus visus jungiantį, unikalų (kaip aš jį vadinu) Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalą. Džiaugiuosi, kad kiekvienas atrandate jame save arba tai, kas Jums svarbu. Pasidalinsiu savo didžiausiu siekiu – perversti žurnalo „Informacijos“ bent keleto metų archyvą ir rasti jame perliukus, kuriais galėčiau su Jumis pasidalinti.
Tikiu į tęstinumą.

Evelina