Mieli Liutaurai ir Arentai,
skaičiau judviejų raštą „Atviras laiškas Vokietijos lietuviams“, kuriuo viešai pranešate apie
savo išstojimą iš VL Bendruomenės ir to žingsnio motyvus. Savo rašte daugelyje vietų turite
teisybės ir padėtį reikia keisti, tik kas darysis, jeigu kiekvienas, kuriam kas nors nepatinka,
išstos iš Bendruomenės???
Norėčiau atkreipti dėmesį, jog VLB nėra valstybė su nuolatiniais gyventojais ir apmokamais
tarnautojais. Bendruomenė yra organizacija, į kurią savanoriškai stoja bendrų tikslų siekiantys
asmenys. Ir Bendruomenė yra tokia, kokie yra jos nariai. Juo daugiau dirbančių visuomeniniais
pagrindais narių, tuo gyvesnė ir matomesnė yra Bendruomenė.
Mane labai šokiravo judviejų priekaištas dėl nedidelio Bendruomenės narių skaičiaus. Mes
gyvename demokratinėje valstybėje. Čia į kiekvieną organizaciją stojama savanoriškai. Jeigu
lietuviai Vokietijoje nemato reikalo priklausyti savo tautinei Bendruomenei, niekas negali jų
priversti tai daryti. Niekas negali Bendruomenės narius priversti siūlyti savo kandidatus į Tarybą,
arba eiti balsuoti. Kad Hiutenfeldo apylinkės daugiau narių dalyvavo rinkimuose nei kur
kitur tik parodo, kad šioje apylinkėje gyvena daugiau aktyvių narių ir ji vedė aktyvesnę rinkiminę
propagandą. Tokia teisę turėjo ir kitos Bendruomenės apylinkės. Bremeno lietuviui, kurį
cituojat: „Kadangi daug tų pačių narių nėra buvę Hiutenfelde, tad ir neįsivaizduoja Vasario
16-osios gimnazijos, nežino jos įsikūrimo istorijos bei aktualių peripetijų“, siūlau atsidaryti
internete Bendruomenės puslapį ir pasiinformuoti apie Bendruomenę, o ne skųstis, kad jam
nepateikiama informacija ant sidabrinio padėklo. (Beje: Į Tarybą per dvi kadencijas viena
išrinkta Bremeno apylinkės narė nė karto posėdžiuose nedalyvavo. Posėdžiuose mažai dalyvaudavo
ir iš Kiolno bei Miuncheno apylinkės išrinkti atstovai. Darykite patys išvadą).
Demokratiniais pagrindais, kad ir mažai balsavusių pilnateisių narių (Prancūzijoje rinkimuose
dalyvavo mažiau nei pusė balso teisę turinčių) į Bendruomenės organus išrinkti nariai turi
savo profesijas, kurie kasdien po aštuonias valandas dirba, kad išmaitinus savo šeimas.
Bendruomenės reikalams jie aukoja savo laisvalaikį, kurį jie galėtų praleisti sportuodami,
bendraudami su savo šeimos nariais ar draugais. Todėl ir prie geriausių norų kai kurie darbai
ilgiau užsitęsia nei norima. Manau, kad turėtumėt tai suprasti ir jų pasiaukojimą įvertinti.
Ypač šios kadencijos Valdybos nariams be kasdieninių reikalų tenka aiškintis buvusio
valdybos pirmininko finansinį paveldą. Ir tik pagrindinai ir atsakingai ištyrus padėtį, galima
bus pasiekti ir rezultatų. Be šių rūpesčių, jie turi pasirūpinti ir Bendruomenės turtu. Turėkime
kantrybės, duokime laiko tyrimams.
Bendruomenė susideda iš keliolikos apylinkių, kurios dirba savarankiškai, išsirenka savo
valdomuosius organus, planuoja savo veiklą, priima naujus narius, išrenka nario mokestį, kurį
naudoja savo veiklai finansuoti ir t.t. Nuo ten dirbančių ir savo laisvalaikį aukojančių
susipratusių narių priklauso ir apylinkės veikla ir kiek narių jos turi. Pasidžiaugti galima
Štutgarto, Berlyno, Romuvos, Miuncheno, Niurnbergo, Hamburgo, Liubeko ir kitose apylinkėse
veikiančių sporto klubų, tautinių šokių grupių, chorelių, vaikų mokyklėlių veikla. Bendruomenės
centras (Valdyba ir Taryba) yra tik šitų savarankiškai besireiškiančių apylinkių stogas
(Dachverband), neturintis nei galios nei teisės joms įsakinėti kaip jos turi dirbti. Kaip po
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) stogu telkiasi visame pasaulyje įsikūrusių kraštų
lietuvių bendruomenės, veikiančios savarankiškai, taip Vokietijoje veikiančios Bendruomenės
apylinkės yra po Centro stogu, kuris jas atstovauja viešumoje arba vokiečių įstaigose.
Mieli Liutaurai ir Arentai, suprantu, kad rašėte laišką iš rūpesčio dėl VLB ir Vasario 16-osios
gimnazijos ateities. Vietoj išstoję iš Bendruomenės dalykiškai ir be priekaištų pateikite
konkrečius siūlymus, kurie padėtų gerinti padėtį.
Ona Bartusevičienė, jau per 50 metų VLB narė 2017 06 24